lt
Tilbage til søgning
Skift
sprog
sprog
ltGyvenimas jūroje – SDG 14
Lífið í hafinu- Heimsmarkmið 14
Nina Zachariassen
Oversat til íslensku af Helga Dögg Sverrisdóttir
4
Gyvenimas jūroje mums, žmonėms, yra daug svarbesnis, nei jūs manote. Visiems žmonėms reikia deguonies, o maždaug pusė ore esančio deguonies gaunama iš jūros dumblių.
Lífið í hafinu er miklu mikilvægari fyrir mannfólkið en okkur grunar. Allir hafa not fyrir súrefni og um helmingur alls súrefnis kemur frá hafinu.
6
Daugelis žmonių maistą taip pat gauna iš jūros. Maždaug trys milijardai gyvena iš sugautų žuvų, vėžiagyvių ir kalmarų.
Margir fá líka matinn úr hafinu. Um þrír milljarðar lifa af veiðum á fiski, skeldýrum og kolkrabba.
8
Pasaulio vandenynų ir upių tarša darosi vis didesnė. Jis ateina iš kelių vietų. Pavyzdžiui, pramonės, žemės ūkio ir privačių namų ūkių nuotekos.
Mengun í höfum heimsins og fljótum verður meiri og meiri. Hún kemur frá mörgum stöðum. Til dæmis iðnaði, frárennslisvatni og einkaaðilum.
10
Ypač besivystančiose šalyse tarša gali reikšti, kad nėra pakankamai maisto ir geriamojo vandens. Blogiausiu atveju tai gali reikšti, kad žmonės turi judėti.
Það er sérstaklega í þróunarlöndunum sem mengunin getur þýtt að það er ekki nóg af mat og drykkjarvatni. Það þýðir í versta falli að fólk verður að flytja.
12
Šiandien apie 40% pasaulio vandenynų yra užteršta užterštumo, pernelyg intensyvios žvejybos ir jūros gyvūnų bei kitų pakrantėse gyvenančių gyvūnų buveinių naikinimo našta.
Í dag er um 40% af höfum heimsins íþyngt með menguninni, ofveiðum og skemmdum verustöðum sjávardýra og annarra dýra sem lifa meðfram ströndunum.
14
Visos šalys yra atsakingos už pasaulio vandenynų apsaugą. Daugelyje šalių jau dabar daug dėmesio skiriama pvz. plastiko tarša.
Öll lönd hafa ábyrgð á að vernda heimshöfin. Í mörgum löndum hefur maður nú þegar sett fókusinn á t.d. plastmengun.
16
Kita didelė vandenynų problema taip pat yra didelė CO₂ emisija. Dėl to vandenynai tampa šiltesni, o tai sukelia stiprias audras. Šiltesnis vanduo su didesniu CO₂ kiekiu taip pat kenkia koraliniams rifams ir vėžiagyviams.
Annað vandamál fyrir höfin er losun koltvísýrings (CO₂). Afleiðingin er að höfin verða hlýrri sem veldur miklum stormum. Hlýrra vatn með meiri koltvísýring í skaðar kóralrif og skeldýr.
18
Visame pasaulyje atliekami įvairūs eksperimentai, kaip išgelbėti koralinius rifus. Tačiau galų gale tai tikrai padės, jei sumažinsime CO₂ išmetimą.
Um allan heim reyna menn með ólíkum aðferðum að bjarga kóralrifunum. En að lokum hjálpar bara að minnka útstreymi koltvísýrings.
20
Danijoje turime daug pakrančių iki jūros. 14 pasaulinis tikslas yra sutelkti dėmesį į tai, ką darome, kad prižiūrėtume savo vandenyną ir pakeistume tendenciją iki 2030m.
Í Danmörku erum við með margar strandlengjur. Heimsmarkmið 14 fjallar um að beina sjónum að hvað hægt sé að gera til að gæta hafanna og snúa þróuninni við fyrir 2030.
22
Hvað dettur þér í hug að við getum gert til að vernda höf heimsins?
Gyvenimas jūroje – SDG 14
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Govvá/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Fotod/ Bil/ Photo:
S1+4: Pixnio.org
S6: Pxhere.com
S8: John and Karen Hollingsworth, USFWS - pixnio.org
S10: Philippe Dubois - pexels.com
S12: Petr Kratochvil - publicdomainpictures.net
S14: Fquasie - commons.wikimedia.org
S16: Wiseoceans.com
S18: Ritiks - commons.wikimedia.org
S20: Verdensmaal.org
S22: Pixabay.com
Læs mere på:
www.verdensmaal.org/14-livet-i-havet
© 2023 atlantbib.org
X