lt
Tilbage til søgning
Skift
sprog
sprog
ltdaGyvenimas jūroje – SDG 14
Livet i havet - Verdensmål 14
Nina Zachariassen
4
Gyvenimas jūroje mums, žmonėms, yra daug svarbesnis, nei jūs manote. Visiems žmonėms reikia deguonies, o maždaug pusė ore esančio deguonies gaunama iš jūros dumblių.
Livet i havet er langt mere vigtigt for os mennesker, end man lige skulle tro. Alle mennesker har brug for ilt, og omkring halvdelen af luftens ilt kommer fra alger i havet.
6
Daugelis žmonių maistą taip pat gauna iš jūros. Maždaug trys milijardai gyvena iš sugautų žuvų, vėžiagyvių ir kalmarų.
Mange mennesker får også deres mad fra havet. Omkring tre milliarder lever af fangsten af fisk, skaldyr og blæksprutter.
8
Pasaulio vandenynų ir upių tarša darosi vis didesnė. Jis ateina iš kelių vietų. Pavyzdžiui, pramonės, žemės ūkio ir privačių namų ūkių nuotekos.
Forureningen af verdens have og floder bliver større og større. Den kommer fra flere steder. For eksempel fra industri, spildevand fra landbruget og fra private.
10
Ypač besivystančiose šalyse tarša gali reikšti, kad nėra pakankamai maisto ir geriamojo vandens. Blogiausiu atveju tai gali reikšti, kad žmonės turi judėti.
Især i udviklingslande kan forurening betyde, at der ikke er mad og drikkevand nok. Det kan i værste fald betyde, at folk må flytte.
12
Šiandien apie 40% pasaulio vandenynų yra užteršta užterštumo, pernelyg intensyvios žvejybos ir jūros gyvūnų bei kitų pakrantėse gyvenančių gyvūnų buveinių naikinimo našta.
I dag er cirka 40% af verdens have belastede af forurening, overfiskning og ødelæggelse af levesteder for havdyr og andre dyr der lever langs kysterne.
14
Visos šalys yra atsakingos už pasaulio vandenynų apsaugą. Daugelyje šalių jau dabar daug dėmesio skiriama pvz. plastiko tarša.
Alle lande har et ansvar for at beskytte verdenshavene. I mange lande har man allerede meget fokus på f.eks. plastikforurening.
16
Kita didelė vandenynų problema taip pat yra didelė CO₂ emisija. Dėl to vandenynai tampa šiltesni, o tai sukelia stiprias audras. Šiltesnis vanduo su didesniu CO₂ kiekiu taip pat kenkia koraliniams rifams ir vėžiagyviams.
Et andet stort problem for havene er også den store udledning af CO₂. Det gør havene varmere, hvilket medfører kraftige storme. Det varmere vand med større indhold af CO₂ er også skadeligt for koralrev og skaldyr.
18
Visame pasaulyje atliekami įvairūs eksperimentai, kaip išgelbėti koralinius rifus. Tačiau galų gale tai tikrai padės, jei sumažinsime CO₂ išmetimą.
Over hele verden laves der forskellige forsøg på, hvordan man kan redde koralrevene. Men i sidste ende vil det kun for alvor hjælpe, hvis vi nedsætter udledningen af CO₂.
20
Danijoje turime daug pakrančių iki jūros. 14 pasaulinis tikslas yra sutelkti dėmesį į tai, ką darome, kad prižiūrėtume savo vandenyną ir pakeistume tendenciją iki 2030m.
I Danmark har vi mange kyster ud til havet. Verdensmål 14 handler om at sætte fokus på, hvad vi gør for at passe på vores have og får vendt udviklingen inden 2030.
22
Hvad tænker du, vi kunne gøre for at beskytte verdenshavene?
Gyvenimas jūroje – SDG 14
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Govvá/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Fotod/ Bil/ Photo:
S1+4: Pixnio.org
S6: Pxhere.com
S8: John and Karen Hollingsworth, USFWS - pixnio.org
S10: Philippe Dubois - pexels.com
S12: Petr Kratochvil - publicdomainpictures.net
S14: Fquasie - commons.wikimedia.org
S16: Wiseoceans.com
S18: Ritiks - commons.wikimedia.org
S20: Verdensmaal.org
S22: Pixabay.com
Læs mere på:
www.verdensmaal.org/14-livet-i-havet
© 2023 atlantbib.org
X