
Tillbaka till sökning
Marija Vaičiulytė, Austė Zaleckaitė
Dainų šventė - tai tradicinė dainų ir šokių šventė. Pirmoji Lietuvos Dainų šventė įvyko 1924 m. Kaune. Joje dainavo 77 chorai, susirinko 50 tūkstančių klausytojų.
Į Baltijos šalis dainų švenčių tradicija atėjo per Baltijos vokiečius – pirmiausia į Estiją (1869 m., Tartu), Latviją (1873 m., Ryga), kiek vėliau – ir į Lietuvą.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva pateko į Sovietų Sąjungos sudėtį. Šalyje prasidėjo represijos, tūkstančiai valstybės, kultūros, meno veikėjų buvo ištremti į atokią Rusijos sritį – Sibirą, kur daugelis žuvo.
Nepaisant to, 1946 m. vėl atgaivinta Dainų šventės tradicija. Dainų šventė buvo lietuvių vienybės ir papročių puoselėjimo simbolis.
Nuo 1950 m. Dainų šventę papildė Šokių diena. Šokių kolektyvai iš visos Lietuvos šoka lietuvių liaudies šokius.
Liaudies šokiais ir dainomis garsinamas savas kraštas, išreiškiamas tautos charakteris, istorija, tikėjimas, gyvenimo būdas, net supanti gamta.
Dainų šventės metu paprastai dėvimi tautiniai drabužiai. Kiekvienam iš Lietuvos etnografinių regionų būdingi skirtingi rūbai.
19Ansamblių vakaras žiūrovų labai mėgstamas, kadangi ansamblių vakare dalyvauja vidutiniškai 3 tūkstančiai atlikėjų. Vieną ansamblį gali sudaryti nuo 10 iki 70 narių.
212003 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESCO pripažino žmonijos kultūros paveldo šedevru.
Taip pat vyksta moksleivių, Pasaulio lietuvių, Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės. Studentų šventė vadinama „Gaudeamus“.
Dainų šventė - tai svarbiausias Lietuvos kultūros įvykis, jungiantis visas kartas, stiprinantis Lietuvos vieningumą ir garsinantis ją visame pasaulyje.
2024 m. Dainų šventė minės jubiliejinį šimtąjį gimtadienį. Ar esate girdėję, kaip skamba choras, kuriame – 20 tūkstančių dainininkų? Ar kada matėte, kaip vieną šokį atlieka daugiau nei 9 tūkstančiai šokėjų?