lt
Tillbaka till sökning
Skift
språk
språk
ltklAtsinaujinanti energija
Ataavartumik tunngaveqartumik nukissiaq
4. c Brændkjærskolen - Kolding
Översatt till grönländska av Hanne Christensen
4
Atsinaujinanti energija yra elektra ir šiluma, kuri gali tęstis amžinai. Tai energija, kuri neteršia aplinkos.
Ataavartumik tunngaveqartumik nukissiaq innaallagiaavoq aammalu kissartoq, qaqugorsuarmut piusinnaasut. Nukiuvoq avatangiisimut mingutitsinngitsoq.
6
Atsinaujinanti energija taip pat vadinama alternatyvia energija. Pavyzdžiui, tai gali būti saulės elementai, vėjo turbinos, hidroenergija, biodujų biodegalai arba geoterminė šiluma.
Ataavartumik tunngaveqartumik nukissiaq taaneqartarportaaq nukik qinigassaq alla. Soorlu ukuusinnaapput, Seqerngup qinngornerinik tigooraassut, anorisaatinit innaallagissiorneq, imermik nukissiorneq, biogassi biobrændsel immaqaluunniit nunap kiaa.
8
Gera naudoti atsinaujinančią energiją, nes ji nesukuria papildomo CO₂. Tai vadinama neutraliu CO₂. Anglys ir nafta, kuriuos ilgai naudojome, labai teršia aplinką.
Pitsaasuuvoq ataavartumik tunngaveqartumik nukissiaq atussallugu, pissutigalugu saniatigut CO₂-liortuunngimmat. CO₂-neutralimik taaneqartarpoq. Aamarutissaq aamma olia qangaaniilli atortakkavut avatangiisimut annertuumik mingutitsisarput.
10
Saulės elementai veikia saulės spindulius, kurie veikdami saulės elementuose šviesą paverčia elektra. Saulės energija yra neribotas resursas, ją lengva įdiegti ir prižiūrėti.
Seqerngup qinngornerinik tigooraassut atorsinnaasarpoq, seqernup qinngornerisa seqerngup qinngornerinik tigooraassutip eqqornerasigut, qaamaneq sarfannguuttarpoq. Seqernup nukinga killeqanngitsumik isumalluutaavoq aamma ajornanngitsumik ikkussorsinnaalluni aserfallatsaaliorneqarsinnaallunilu.
12
Vėjo jėgainės sukuria galią, kai pučia. Tai reiškia, kad ji beveik visą laiką gamina elektrą. Danijoje suvartojama maždaug 50% šalies vėjo energijos.
Anorleraangat anorisaatinik innaallagissiuutit sarfaliortarput. Isumaqarpoq sarfaliorusaartuaannangajattuusut. Danmarkimi anorisaatit nukinganik atuineq 50%-missaanik annertutigaaq.
14
Hidroenergija gali būti tiek bangų energija, tiek upių srovė. Be kita ko, ji plačiai naudojama Norvegijoje ir Švedijoje. Danijoje yra tik maži įrenginiai. Tarp kita ko daromos užtvankos, norint surinkti vandenį ir sukurti daugiau energijos.
Imermik nukissiorfik malinnik nukiusinnaalluni immaqaluunniit kuuit sarfarnerusinnaavoq. Norgemi Sverigemilu naliginnaasorujussuupput. Danmarkimi mikisunnguanik sanaartorfiit taamaallaat nassaassaapput. Soorlu sapusiortarput imeq katersorniarlugu taamaasillluni nukissamik annerusumik pilersitsisoqarsinnaavoq.
16
Biodujos naudojamos šilumai. Biodujos atsiranda iš maisto atliekų ar skerdyklos atliekų. Biomasė sukasi didelėse talpyklose. Tada biodujos kyla per vamzdį, kur yra sudeginamos.
Biogas kiassarnermut atorneqartarpoq. Biogas pilersinneqartarpoq naggorissaatissanit, nerisakunit immaqaluunniit toqoraaviit igitassaanniit. Taava Biogassi qaffattarpoq ruujorit iluasigut. Biogassi taamaasilluni ikuallanneqartarpoq.
18
Biokuru tampa tokios medžiagos kaip mediena, medienos, šiaudų ir sodo atliekos, kurias galima sudeginti ir paversti šiluma. Taip pat biokuras gali būti ir skystas ir naudojamas pvz. automobiliams.
Biobrændseli tassaavoq assersuutigalugu orpik,orpiit kanaartai aggukkat, ivikkat katersat aamma nunaammi eqqakkat ikuallanneqarsinnaasut kiassarninngorlutik. Aamma imerpalasunngortinneqarsinnaavoq kiisalu assersuutigalugu biilinut atorsinnaalluni.
20
Geoterminė šiluma yra energija, išgaunama iš žemės vidaus. Ji ypač naudojama Islandijoje, kur yra daug vulkaninio aktyvumo. Geoterminė energija taip pat naudojama tose šalyse, kur nėra vulkaninio aktyvumo.
Nunap iluaniit imeq kissartoq nukiuvoq, nunap iluaniit pilersitsisartoq. Islandimi atorneqakkujuttarpoq, innermik anitsiffiugajuttumi. Nunap iluaniit imiup kissarnerata nukinga aamma innermik anitsisarfiunngitsuni atorneqartarsimavoq.
22
Ateityje bus dar svarbiau energiją išgauti naujais būdais, todėl daug atliekamų tyrimų susiję su elektros energijos ir šilumos gavimu naujais būdais, pavyzdžiui, kaip kūno šilumą panaudoti elektros energijai gaminti.
Siunissami pingaartorujussuusussaavoq nukinnik nutaanik assigiinngitsutigut pissarsiniarnissaq. Taamaattumik innaallagiaq aamma imeq assigiinngitsutigut atorlugit misissuersuaarneqarpoq, soorlu timip kissassusaa qanoq sarfaliorsinnaanersoq.
24
JT pasaulio tvarumo septintasis tikslas yra „tvari energija“. Viskas priklauso nuo galimybės turėti švarią ir pigią energiją iki 2030 m. Ką galite padaryti, kad taupytumėte energiją?
FN-ip nunarsuup anguniagaani nr. 7-imi imaraa ‘nukik atasinnaasoq’. Pineqarporlu kikkut tamarmik eqqiluinnerusumik aamma akikinnerusumik nukimmik 2030 nallertinnagu pisinnaatitaassasut. Illit qanoq iliorlutit nukimmik sipaaruteqarsinnaavit?
Atsinaujinanti energija
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1: GCP Gray - flickr.com
S4: Jürgen from Sandesneben - commons.wikimedia.org
S6: Olearys - flickr.com
S8: Klaus-Uwe Gerhardt - pixabay.com
S10: MaxPixel.net
S12: Jens Cederskjold - commons.wikimedia.org
S14: Ulf Larsen - commons.wikimedia.org
S16: Gerald Krieseler - pixabay.com
S18: Anna Armbrust - pixabay.com
S20: Pxhere.com
S22: Itneverends - pixabay.com
S24: Globalgoals.org
Globalgoals.org
© 2020 atlantbib.org
X