lt
Tilbage til søgning
Skift
sprog
sprog
ltSkandinavia
Skandinavija
Stefan Nielsen
Oversat til litauisk af Marija Vaičiulytė
4
Skandinavia er landa Danmark, Noreg og Sverige. Dei deler felles språk, kultur og historie. Det bur ca. 20 millioner i Skandinavia.
Skandinavija reiškia šalis Daniją, Norvegiją ir Švediją, kurios turi bendrą kalbą, kultūrą ir istoriją. Skandinavijoje gyvena maždaug 20 milijonų gyventojų.
6
Når ein på engelsk snakkar om “Scandinavia” er Island, Færøyene og Finland også med. Men dét blir oftest kalla “Norden” hos oss. I heile Norden bur det over 26 millionar menneske.
Kalbant apie „Skandinaviją“ anglų kalba, taip pat įtraukiamos ir Islandija, Farerų salos bei Suomija. Bet dažniausiai tai vadinama „Šiaurės šalimis“. Visose šiaurės šalyse gyvena daugiau nei 26 milijonai žmonių.
8
Allereide i år 77 f.v.t. blir Skandinavia første gong nemnt av den romerske naturvitskapsmannen Plinius den Eldre.
Jau 77 m. pr. Kr. Skandinaviją pirmą kartą paminėjo romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis.
10
Ein meiner at ordet “Skandinavia” kjem frå ordet “Skåne”, som er eit område i Syd-Sverige.
Manoma, kad žodis „Skandinavija“ kilęs iš žodžio „Skania“, kuri yra sritis, esanti pietų Švedijoje.
12
Frå 1397-1523 var dei tre landa samla under éin felles regent. Det heitte Kalmarunionen. Det felles flagget var gult og raudt.
1397-1523 m. trys šalys buvo sujungtos į vieną bendrą uniją, pavadintą Kalmaro unija. Bendra vėliava buvo geltonai raudona.
14
H.C. Andersen skreiv i 1839 eit dikt som heiter “Jeg er en Skandinav”. Han skreiv det fordi han syntest at dei tre landa hadde mykje til felles og var som eitt folk.
H. K. Andersenas 1839 m. parašė eilėraštį pavadinimu „Aš esu skandinavas“. Jis taip parašė, nes manė, kad trys šalys turi daug bendro ir yra kaip vienas žmogus.
16
Ute i verda blir dansk, norsk og svensk oppfatta som dialektar av same språk, fordi ein kan forstå kvarandre viss ein prøver hardt. Islandsk og færøysk liknar meir på språket ein snakka for 1000 år sidan i Skandinavia.
Pasaulyje danų, norvegų ir švedų kalbos suvokiamos kaip tos pačios kalbos dialektai, nes pasistengę žmonės gali suprasti vienas kitą. Islandų ir farerų kalbos panašesnės į tai, kaip buvo kalbėta Skandinavijoje prieš 1000 metų.
18
De tre landa har også arbeidd tett saman på forskellige område. Mest kjend er SAS, som er eit flyselskap.
Trys šalys taip pat glaudžiai bendradarbiavo įvairiose srityse. Labiausiai žinoma yra aviakompanija SAS.
20
Der er laga ein del felles TV-seriar og musikprogrammar. M.a. Matador, Fleksnes og MGP Nordic.
Sukurta nemažai bendrų televizijos serialų ir muzikinių programų. Tarp jų „Matador“, „Fleksnes“ ir „MGP Nordic“.
22
I Skandinavia brukes myntenheiten “Kroner”. Danske kroner (DKK), norske kroner (NOK) og svenske kroner (SEK). De er ikkje like mykje verd.
Skandinavijoje naudojama valiuta - krona. Danijos kronos (DKK), Norvegijos kronos (NOK) ir Švedijos kronos (SEK). Jos nėra labai vertingos.
24
Regeringene i dei nordiske landa arbeider for meir samarbeid i Norden. Det gjør dei i Nordisk Ministerråd.
Šiaurės šalių vyriausybės siekia glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo. Jie vadinami Šiaurės ministrų taryba.
26
Alle dei tre landa har sitt eige kongehus. Både det danske og norske kongehuset tilhøyrer den Glückburgske fyrsteslekta. Det svenske kongehuset tilhøyrer Bernadotte-slekta.
Visos trys šalys turi savo karališkuosius namus. Tiek Danijos, tiek Norvegijos karališkieji namai priklauso Gliuksburgų kunigaikščių šeimai. Švedijos karališkoji šeima priklauso Bernadotų šeimai.
28
Ar gali atpažinti, kurioms šalims priklauso šie trys herbai?
Skandinavia
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh: S1: Gerhard Mercator (1595) - commons.wikimedia.org S4: Elias Schäfer - pixabay.com S6: Malene Thyssen - commons.wikimedia.org S8: Pliny the Elder - 1635 - commons.wikimedia.org S10: Lapplänning - commons.wikimedia.org S12+28: commons.wikimedia.org S14: Bergen Public Library Norway - commons.wikimedia.org S16: Arne Torp - norden.org S18: Bene Riobó - commons.wikimedia.org S20: discogs.com S22: Steinar Hovland - pixabay.com S24: Norden.org S26: Laurits Tuxen - Amalienborg Museum - 1883/ 1886
© 2018 atlantbib.org
X