fo
Tilbage til søgning
Skift
sprog
sprog
foltPlast í havinum (ST Tey 17 heimsmálini)
Plastmasė jūroje - (JT 17 pasaulio tikslų)
Freja Nicolajsen, Emma Gade og Stine Sørensen - Vonsild Skole
Oversat til litauisk af Augustė Baranauskaitė - Simono Daukanto Gimnazija
4
Plast elvir til stórar trupulleikar í heimshøvunum. Umleið 8 milliónir tons av plasti verða latin út í havið um árið. Hildið verður, at um 10 ár verður nøgdin økt til 16 milliónir árliga.
Plastikas yra didelė problema pasaulio jūrose. Yra maždaug 8 milijonai tonų plastiko, kuris kasmet patenka į vandenyną. Manoma, kad per 10 metų kiekvienais metais bus išmesta 16 milijonų tonų.
6
Av hesum 8 milliónum tonsunum av plasti, sum enda í havinum um árið, søkka 70% til botns. Tað kann skjótt enda við, at meiri plast verður í havinum enn fiskar.
Iš 8 milijonų tonų plastiko, kuris kasmet patenka į vandenyną, 70% jo nusėda į dugną. Netrukus jūroje gali būti daugiau plastiko nei žuvies.
8
Á jýsku vestursrondini í Danmark skola yvir 1000 tons av plasti á land hvørt ár.
Danijos vakarinėje Jutlandijos pakrantėje kasmet išplaunama daugiau kaip 1000 tonų plastiko.
10
Tá plast rekur í havinum, gera UV-geislarnir frá sólini plastið moyrt. Síðani brotnar plastið í smærri og smærri petti, og at enda verður tað til mikroplast, sum er so smátt, at tað ikki sæst, men tað fer ongantíð burtur.
Kai plastikas yra jūroje, saulės UV spinduliai plastiką daro trapų. Tuomet plastikas lengvai lūžta ir ilgainiui virsta mikroplastika, kurios nematote. Jis niekada neišnyksta.
12
Long tíð gongur, til plast verður til mikroplast. Okkurt plast verður ikki til mikroplast fyrr enn 500 ár seinni.
Plastikas ilgai išlieka, kol virsta mikroplastika. Kai kurie plastikai išlieka 500 metų, kol virsta mikroplastika.
14
Áleið 100.000 súgdjór og skjaldbøkur og 1 millión sjófuglar doyggja hvørt ár, orsaka av plasti. Djórini halda ofta, at plast er matur. 95% av øllum sjófuglum hava evarska lítil plastpetti í maganum.
Apie 100 000 žinduolių ir vėžlių ir 1 mln. jūrų paukščių kasmet miršta dėl plastiko. Jie dažnai mano, kad plastikas yra maistas. 95% visų jūros paukščių skrandyje yra mažų plastiko gabalėlių.
16
Mikroplast er nógv vandamiklari, enn tá ið tað eru stór stykki av plast. Øll djór í havinum eta tað mikroplastið, sum er í sjónum.
Mikroplastika yra daug pavojingesnė už didelius plastiko gabalus. Visi vandenyno gyvūnai sugers mikroplastiką vandenyje.
18
Tá djór eta plast, kemur mikroplast i tann matin, vit eta úr havinum. Tað merkir, at tað plast, vit blaka í náttúruna, í ringasta fall kemur í tann matin, vit eta.
Kai gyvūnai valgo maistą, mikroplastikas patenka į jų organizmą, kurį mes valgome iš jūros. Dėl to plastikas, kurį mes metame ant žemės, blogiausiu atveju, patenka į mūsų pačių skrandžius.
20
Granskarar hava funnið fram til, at plast ofta kemur frá menniskjum, sum búgva 50 km frá strondini, tí plast fýkur og endar í havinum.
Tyrėjai nustatė, kad daugiausia plastiko dažniausiai gauna žmonės, gyvenantys 50 km atstumu nuo kranto, nes plastikas pučia aplink vandenyną.
22
Heimsmál nr.14 er millum annað um at minka dálkingina av høvunum. Hugsar tú um, hvat tú gert við títt plastburturkast, tá ið tú beinir tað burtur?
14 darnaus pasaulio vystymo tikslas, be kita ko, numato jūros taršos mažinimą. Ar galvojate apie tai, ką darote iš savo plastiko atliekų, kai jas išmetate?
Plast í havinum (ST Tey 17 heimsmálini)
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh: S1: photolib.noaa.gov S4: Brian Merrill - pixabay.com S6: Kevin Krejci - flickr.com S8: Sandra Altherr - pixabay.com S10: Kein - commons.wikimedia.org S12: MaxPixel.net S14:Stefan Leijon - flickr.com S16: Thue - commons.wikimedia.org S18: John Brookes - pixabay.com S20: RitaE - pixabay.com S22: Globalgoals.org
© 2019 atlantbib.org
X