Molsso
Giela
Fyrri heimstyrjöldin í Danmörku
Antrasis pasaulinis karas Danijoje

6.a Vonsild Skole (NZ)

Jorgaluvvon litaua giella Lukas Jonikas - Vilniaus Simono Daukanto gimnazija
3
4

Fyrri heimsstyrjöldin hófst 1914 og lauk 1918. Ástæða stríðsins var morðið á Franz Ferdinand, sem var hertogi í Austurríki. Maðurinn, sem drap Franz Ferdinand, var Serbinn Gavriæo Princip

IS
DA NB FO LV SV DE

Pasaulinis karas prasidėjo 1914 m. Ir pasibaigė 1918 m. Karas prasidėjo tada, kai buvo nužudytas Austrijos arkivyskupas Franco Ferdinando. Žmogus, nužudęs Franzą Ferdinandą, buvo serbas Gavrilo Principas.

DA IS NB FO LV SV DE
LT
DA NB FO LV SV DE
5
6

Danmörk var hlutlaus í stríðinu af því maður óttaðist að þátttaka myndi enda sjálfstæði Danmerkur ef stórþjóð gerði árás landið.

IS
DA NB FO LV SV DE

Danija buvo neutrali kare, nes buvo baiminamasi, kad dalyvavimas gali reikšti, jog Danija nebegalės būti nepriklausoma valstybė, jei šalį užpuls  kuri galinga valstybė.

DA IS NB FO LV SV DE
LT
DA NB FO LV SV DE
7
8

Árgangurríka hlutleysið í stríðinu sannaði fyrir stjórninni að það væri möguleiki fyrir Danmörk að halda sig utan við stríð.

IS
DA NB FO LV SV DE

Sėkmingas neutralumas karo metu galėjo užtikrinti vyriausybei, kad Danijai pavyks likti nuošalyje didžiojo Europos karo.

DA IS NB FO LV SV DE
LT
DA NB FO LV SV DE
9
10

Þegar landamæri Danmerkur við Þýskaland færðust upp í stríðinu 1864, að Kongeåen (Norður Slésvík), voru mörg þúsund Danir, Suður-Jótar, sem þurftu að taka þátt í stríðunu fyrir þýska herinn.

IS
DA NB FO LV SV DE

Kai Danijos ir Vokietijos siena po 1864-ųjų metų karo pasislinko prie Kongeon miesto (Šiaurės Šlėzvigas),  daugybė tūkstančių Danijos žydų iš Pietų Jutalndijos buvo priversti prisijungti prie vokiečių armijos ir dalyvauti kare.

DA IS NB FO LV SV DE
LT
DA NB FO LV SV DE
11
12

Landamæri Danmerkur og Þýskalands voru færð aftur 1920 (2 árum eftir stríð) og er í dag kallað ,,Sameining Suður Jótlands og Danmerkur”. Hér ríður Kong Christian 10. yfir nýju landamærin.

IS
DA NB FO LV SV DE

Danijos ir Vokietijos siena 1920 m. (dveji metai po karo) buvo perkelta ten, kur yra šiandien. Tai vadinama „Pietų Jutlandijos susivienijimu su Danija“. Čia karalius Christianas 10-aisi joja per naująją sieną.

DA IS NB FO LV SV DE
LT
DA NB FO LV SV DE
13
14

Um 30 þúsund Suður-Jótar dóu í skotgröfunum í fyrri heimsstyrjöldinni. Mörgum skipum var sökkt og um 700 sjómenn dóu. Samanlagt dóu rúmlega 9 milljónir í stríðinu.

IS
DA NB FO LV SV DE

Pirmojo pasaulinio karo metu tranšėjose žuvo apie 30 000 pietų jutlandiečių. Taip pat nuskendo daugybė laivų, žuvo apie 700 jūreivių. Iš viso per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo daugiau kaip 9 mln.žmonių.

DA IS NB FO LV SV DE
LT
DA NB FO LV SV DE
15
16

Þó svo að Danmörk hafi verið hlutlaus í stríðinu bitnaði það á þeim. Allt sem Danir þurftu komst ekki til landsins.

IS
DA NB FO LV SV DE

Nors Danija kare buvo neutrali, jie vis dėlto nukentėjoi. Visos prekės kurias Danija paprastai gaudavo, negalėjo būti atgabentos į šalį.

DA IS NB FO LV SV DE
LT
DA NB FO LV SV DE
17
18

Það var mikill skortur á hversdagsvörum. Árið 1915, eftir upphaf stríðsins, hækkaði verð á matvörum um 30%. Árið 1918 þegar stríðinu laun var það 85%.

IS
DA NB FO LV SV DE

Labai trūko maisto prekių. Iki 1915 m., praėjus metams po karo pradžios, visų maisto produktų kainos pakilo 30 proc. 1918 m., Pasibaigus karui, tai sudarė 85 proc.

DA IS NB FO LV SV DE
LT
DA NB FO LV SV DE
19
20

Árið 1917 keypti ríkið allt korn í Danmörku og leigði kornakra um allt land. Verð á rúgbrauði hækkaði um 30%.

IS
DA NB FO LV SV DE

1917 m. Valstybė supirko visus grūdus Danijoje ir išnuomojo grūdų sandėlius visoje šalyje. Ruginės duonos kaina padidėjo 30 proc.

DA IS NB FO LV SV DE
LT
DA NB FO LV SV DE
21
22

Á meðan stríðið geisaði var fólk talið og ef það skráði sig ekki fékk það ekki skömmtunarseðla sem notaðir voru til að kaupa mat.

IS
DA NB FO LV SV DE

Karo metu gyventojai buvo suskaičiuoti ir, jei jie nepasirašė, jiems nebuvo duodamos raciono kortelės, leidusios nusipirkti maisto.

DA IS NB FO LV SV DE
LT
DA NB FO LV SV DE
23
24

Danmörk lærði kreppustjórnun, skömmtun og fjárhagsstýringu ríkisins af fyrri heimsstyrjöldinni. Reynslan var nýtt í kreppunni í kringum 1930 og undir hernámi Þjóðverja 1940-1942 (Seinni heimsstyrjöldin).

IS
DA NB FO LV SV DE

Antrasis pasaulinis karas davė Danijai krizių valdymo, normavimo ir vyriausybės finansų valdymo patirtį. Ši patirtis buvo panaudota per krizę ketvirtajame dešimtmetyje ir vokiečių okupacijos metais 1940–1945 metais (II pasaulinis karas).

DA IS NB FO LV SV DE
LT
DA NB FO LV SV DE
25
26
Fyrri heimstyrjöldin í Danmörku

Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh: S1: Pxhere.com S4: Carl Pietzner (1853-1927) - commons.wikimedia.org S6: Ukendt - “Det 3. Christiansborg” - 1914 S8: Holger Damgaard (1870-1945) - 1916 S10: Kolomaznik - commons.wikimedia.org S12: Heinrich Dohm (1875-1940) - 1920 S14: Bmewett - pixabay.com S16: ©Det Kongelige Bibliotek - Holger Damgaard S18+20: Rigsarkivet - flickr.com S22: Commons.wikimedia.org - 1918 S24: National Museum of Denmark - flickr.com S26: Publicdomainpictures.net
© 2019 atlantbib.org
Forrige side Næste side
X