kl
Tilbake til søk
Skift
språk
språk
klltNunat Avannarliit erfalasui
Šiaurės šalių vėliavos
Stefan Åge Hardonk Nielsen
Omsett til litauisk av Ula D - Vilniaus Simono Daukanto gimnazija
4
Aana Sverige-up erfalasua. Tungujortuuvoq sungaartumillu sanningasortaqarluni. 1500-kkunninngaanneerpoq.
Tai yra Švedijos vėliava. Ji yra mėlyna su geltonu kryžiumi. Ji datuojama XVI a.
6
Aana Norge-ip erfalasua. Aappaluttuullunilu qaqortuuvoq aammalu tungujortuulluni. 1821-iminngaanneerpoq.
Čia yra Norvegijos vėliava. Ji yra raudona, balta, ir mėlyna. Ji datuojama 1821 m.
8
Island-ip erfalasua tungujortuuneruvoq. Aappaluttumillu qaqortumillu sanningasortaqarpoq. 1915-imi Island-imi pisortatigoortumik atuutilerpoq.
Islandijos vėliava daugiausia mėlyna. Ji turi raudoną ir baltą kryžius. Tai yra oficiali Islandijos vėliava nuo 1915 m.
10
Aana Danmark-ip erfalasua. Aappaluttuullunilu qaqortuuvoq. Dannebrog-mik taaguuteqarpoq.
Štai Danijos vėliava. Ji yra raudonos ir baltos spalvos. Ji vadinama Dannebrogu.
12
Savalimmiut aamma erfalasuuteqarput. Aappaluttuulluni qaqortuullunilu tungujortuuvoq. Erfalasua taaguuteqarpoq “Merkið” isumaqarporlu “nalunaaqutsiussaq”. Siullerpaamik atuutilerpoq 1919-imi.
Farerų salos taip pat turi vėliavą. Ji raudona, balta ir mėlyna. Vėliava vadinasi Merkið, o tai reiškia „Ženklas“. Pirmą kartą ji buvo panaudota 1919 m.
14
Kalaallit Nunaat-ta erfalasua taaguuteqarpoq Erfalasorput, isumaqarporlu “Vores flag”. Qeqqatigut seqineqarpoq immamiit qullariartortoq. Erfalasoq aappaluttuullunilu qaqortuuvoq.
Grenlandijos vėliava vadinama Erfalasorput, kuri reiškia „Mūsų vėliava“. Jos viduryje yra saulė, kylanti iš jūros. Vėliava yra raudona ir balta.
16
Aana erfalasoq Finland-imiit. Qaqortuullunilu tungujortuuvoq. Taaguuteqarpoq Siniristilippu, isumaqarporlu “blå korsflag”.
Tai vėliava iš Suomijos. Ji balta ir mėlyna. Ji vadinama Siniristilippu, kas reiškia „mėlyno kryžiaus vėliava“.
18
Åland-ip erfalasua tungujortoqarpoq sungaartoqarpoq aappaluttoqarlunilu. 1953-minngaanneerpoq. Sverige-p erfalasua assinguaa aappaluttumik sanningasortalik, takutinniarlugu Sverige-mit toqqammaveqaramik, naak Finland-imut atagaluarlutik.
Alandų vėliavoje yra mėlyna, geltona ir raudona spalvos. Taip yra nuo 1953 m. Panašu, kad Švedijos vėliava su raudonu kryžiumi viduryje rodo Švedijos šaknis, nors salos priklauso Suomijai.
20
Aana Saamit erfalasuat, taanna saamit Norgimi, Sverigime, Finlandimi Ruslandimilu atortarpaat. 1992-mili akuerisaavoq.
Čia yra samių vėliava, kurią samiai naudoja Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje. Ji buvo pripažinta 1992 m.
22
Nunat Avannarliit erfalasui
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva: S1: Søren Sigfusson - norden.org S4: Håkan Dahlström S6: Connie Isabell Kristiansen S8: Worldislandinfo.com S10: Kenneth Friis Christensen S12: Thordis Dahl Hansen S14: Anna Aleksandrova S16: Iago Laz S18: Mark A. Wilson S20: Connie Isabell Kristiansen S22: ACME Squares
© 2016 atlantbib.org
X