Skift
språk
1. heimsbardagi í Danmark
Antrasis pasaulinis karas Danijoje

6.a Vonsild Skole (NZ)

Omsett til litauisk av Lukas Jonikas - Vilniaus Simono Daukanto gimnazija
3
4

1. heimsbardagi byrjaði í 1914 og endaði 1918. Upprunin til kríggið var, at erkahertogin í Eysturríki, Franz Ferdinand, varð dripin. Maðurin, ið tók hann av døgum, var serbin Gavrilo Princip.

Pasaulinis karas prasidėjo 1914 m. Ir pasibaigė 1918 m. Karas prasidėjo tada, kai buvo nužudytas Austrijos arkivyskupas Franco Ferdinando. Žmogus, nužudęs Franzą Ferdinandą, buvo serbas Gavrilo Principas.

5
6

Danmark var uttanveltað í krígnum, tí vandi var fyri, at um eitt stórveldi leyp á, kundi Danmark missa sítt sjálvræði.

Danija buvo neutrali kare, nes buvo baiminamasi, kad dalyvavimas gali reikšti, jog Danija nebegalės būti nepriklausoma valstybė, jei šalį užpuls  kuri galinga valstybė.

7
8

Danska stjórnin sá, at við at halda seg uttanveltað, var møguligt hjá Danmark at halda seg uttan fyri eitt evropiskt stórkríggj.

Sėkmingas neutralumas karo metu galėjo užtikrinti vyriausybei, kad Danijai pavyks likti nuošalyje didžiojo Europos karo.

9
10

Markið millum Danmark og Týskland hevði síðani 1864 verið við Kongeåen (Norðurslesvík), og tí vóru nú fleiri túsund danskir suðurjútar noyddir at fara í kríggj fyri Týskland.

Kai Danijos ir Vokietijos siena po 1864-ųjų metų karo pasislinko prie Kongeon miesto (Šiaurės Šlėzvigas),  daugybė tūkstančių Danijos žydų iš Pietų Jutalndijos buvo priversti prisijungti prie vokiečių armijos ir dalyvauti kare.

11
12

Í 1920, tvey ár eftir, at kríggið endaði, varð markið flutt suður, har tað er í dag. Hetta verður rópt “Endursameiningin av Suðurjyllandi við Danmark.” Á myndini ríður Christian kongur 10. um nýggja markið.

Danijos ir Vokietijos siena 1920 m. (dveji metai po karo) buvo perkelta ten, kur yra šiandien. Tai vadinama „Pietų Jutlandijos susivienijimu su Danija“. Čia karalius Christianas 10-aisi joja per naująją sieną.

13
14

Umleið 30.000 suðurjútar doyðu í skotgravunum undir 1. heimsbardaga. Eisini vórðu mong skip søkt, og umleið 700 sjómenn sjólótust. Tilsaman doyðu stívliga 9 milliónir fólk undir 1. heimsbardaga.

Pirmojo pasaulinio karo metu tranšėjose žuvo apie 30 000 pietų jutlandiečių. Taip pat nuskendo daugybė laivų, žuvo apie 700 jūreivių. Iš viso per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo daugiau kaip 9 mln.žmonių.

15
16

Hóast Danmark var uttanveltað, varð tað kortini rakt av krígnum. Allar veitingar, sum Danmark vanliga fekk, sluppu ikki fram.

Nors Danija kare buvo neutrali, jie vis dėlto nukentėjoi. Visos prekės kurias Danija paprastai gaudavo, negalėjo būti atgabentos į šalį.

17
18

Gerandisvørur fóru at tróta. Í 1915, eitt ár eftir, at bardagin kyknaði, var kostnaðurin fyri húsarhaldsvørur hækkaður við 30 prosentum. í 1918, tá bardagin var av, var hann hækkađur 85 prosent.

Labai trūko maisto prekių. Iki 1915 m., praėjus metams po karo pradžios, visų maisto produktų kainos pakilo 30 proc. 1918 m., Pasibaigus karui, tai sudarė 85 proc.

19
20

Í 1917 keypti staturin alt kornið í Danmark og leigaði korngoymslur kring alt landið. Prísurin á rugbreyði hækkaði við 30 prosentum.

1917 m. Valstybė supirko visus grūdus Danijoje ir išnuomojo grūdų sandėlius visoje šalyje. Ruginės duonos kaina padidėjo 30 proc.

21
22

Undir krígnum vóru fólkateljingar, og um fólk ikki møttu, fingu tey einki skamtanarkort, sum var neyðugt, um tey skuldu keypa mat.

Karo metu gyventojai buvo suskaičiuoti ir, jei jie nepasirašė, jiems nebuvo duodamos raciono kortelės, leidusios nusipirkti maisto.

23
24

1. heimsbardagi hevði við sær, at Danmark fekk royndir við kreppustýring, skamtan og ríkisfíggjarstýring. Undir kreppuni í 1930unum og undir týsku hersetingini í 1940-1945 komu hesar royndir Danmark til góðar.

Antrasis pasaulinis karas davė Danijai krizių valdymo, normavimo ir vyriausybės finansų valdymo patirtį. Ši patirtis buvo panaudota per krizę ketvirtajame dešimtmetyje ir vokiečių okupacijos metais 1940–1945 metais (II pasaulinis karas).

25
26
1. heimsbardagi í Danmark

Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1: Pxhere.com S4: Carl Pietzner (1853-1927) - commons.wikimedia.org
S6: Ukendt - “Det 3. Christiansborg” - 1914
S8: Holger Damgaard (1870-1945) - 1916
S10: Kolomaznik - commons.wikimedia.org
S12: Heinrich Dohm (1875-1940) - 1920
S14: Bmewett - pixabay.com
S16: ©Det Kongelige Bibliotek - Holger Damgaard
S18+20: Rigsarkivet - flickr.com
S22: Commons.wikimedia.org - 1918
S24: National Museum of Denmark - flickr.com
S26: Publicdomainpictures.net
Forrige side Næste side
X