lt
Atpakaļ pie meklētāja
Pakeisti
kalbą
kalbą
ltFinlandi
Suomija
3 K Grundskolan Norsen
Išversta į lietuvių iš Fausta Žilinskaitė - Simonas Daukantas gymnasium
4
Finlandi Nunat avannarlernut ilaavoq. Finlandip killeqarfeqatigai Sverige, Norge aammalu Ruslandi. Finlandip kujataaniipportaaq Estland.
Suomija priklauso Šiaurės šalių regionui. Suomijos kaimynės yra Švedija, Norvegija ir Rusija. Į pietus nuo Suomijos įlankos yra Estija.
6
Finlandi Sverigemut atasimagaluarpoq ukioq 1809-tikillugu. Kiisalu ukiut 1809-miit 1917-imut Ruslandimut atasimagaluarluni. Finlandi 6.decemberi 1917 namminersulerpoq.
Suomija buvo Švedijos dalis iki 1809 m., o nuo 1809 iki 1917 m. Suomija priklausė Rusijai. Suomija tapo nepriklausoma 1917 m. gruodžio 6 d.
8
Finlandimi oqaatsit marluk atorneqarput, finskisut kiisalu svenskisut. 88% miss. Finskisut oqaluttuupput, 5,5%-iilu svenskisut.
Suomijoje yra dvi nacionalinės kalbos, tai suomių ir švedų. Suomiškai kalba apytiksliai 88% gyventojų ir švediškai apie 5,5%.
10
Finlandimi 5,5 millionit najugaqarput. Illoqarfiit pingaarnersaat tassaavoq Helsingfors. Aningaasaraallu euro.
Suomijoje gyvena apytiksliai 5,5 milijono žmonių. Sostinė yra Helsinkis (suomių k.)/ Helsingforsas (švedų k.). Valiuta yra eurai.
12
Finlandi nunaavoq demokratiskiusoq. Ukiut arfinilikkaarlugit Præsidentissamik qinersisoqartarpoq. Ullumikkut 2019-imi Sauli Niinistö præsidentiuvoq.
Suomija yra demokratinė respublika. Prezidentas renkamas kas 6 metus. Šiuo metu (2019 m) prezidentas yra Saulis Ninistio.
14
Finlandip erfalasua tungujortuuvoq qaqortortalik. Inuiattut uumasuni ilisarnaatigaat nanoq. Inuiattullu naasoralugu liljekonval.
Suomijos vėliava yra mėlyna ir balta. Suomijos nacionalinis gyvūnas yra lokys. Nacionalinė gėlė yra pakalnutė.
16
Johan Ludvig Runeberg (1804-1877) Finlandip inuiattut angutitaraat.Taallaq “nunarput” allassimavaa inuiattullu erinarsuutaalluni. Runeberg ullua nalliuttorsiutigineqartarpoq februarip 5-iani. Runebergillu kagia nerineqartarluni.
Johanas Ludvigas Runebergas (1804–1877) yra nacionalinis Suomijos poetas. Jis parašė eilėraštį „Mūsų šalis“, kuris yra ir Suomijos himnas. Runebergo diena švenčiama vasario 5 d. Tada valgomi Runebergo pyragai.
18
Finlandilu taaneqartarpoq “tatsit tusindtillit nunaat” tassami 200 000 missaani taseqarami. Tatsini anginersaraat Saimen. Finlandimi portunersaq 1623,6m missaanik portussuseqarpoq. Haldefjäll-imiillunilu.
Suomija vadinama „Tūkstančio ežerų kraštu“, nes čia yra beveik 200 000 ežerų. Didžiausias ežeras yra Saima/Saimen. Aukščiausias Suomijos taškas (1623,6 m) yra Halti kalne.
20
Kalevala Finlandip taalliortorsuaraa. Elias Lönnrotip taallat Finlanimeersut ataatsimut katersornikuuai oqaluttuanngortillugillu.
„Kalevala“ yra nacionalinis Suomijos epas. Elias Lionnrotas surinko mitus iš visos Suomijos ir sudėjo juos į vieną knygą.
22
Tove Jansson atuakkiortuuvoq finskeq tusaamasaq. Mumitroldit pillugit allannikuuvoq.
Tove Jansson yra gerai žinoma suomių rašytoja. Ji parašė apie trolius Mumius.
24
Mumidalimiittut kikkuunersut nalunngiligit?
Finlandi pillugu ilisimasaqarpit?
Ar žinote personažus iš Mumių slėnio?
Ar žinote daugiau apie Suomiją?
Finlandi
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh: S1: Posti 1987 - commons.wikimedia.org + Maxpixel.net S4: TUBS - commons.wikimedia.org S6: Maarit Ignatius-Kuittinen - pixabay.com + Soerfm - commons.wikimedia.org S8: S. Nielsen S10: John Carkeet - flickr.com S12: Kremlin.ru S14: Danuta Niemiec - pixabay.com + commons.wikimedial.org + NTNU - flickr.com S16: The Society of Swedish Literature in Finland - flickr.com + Helsinki University Library - commons.wikimedia.org S18: Maxpixel.net S20: Akseli Gallen-Kallela (1865-1931) - Sammon puolustus 1896 S22: Per Olov Jansson + Tove Jansson - commons.wikimedia.org S24: fi.wikipedia.org
© 2019 atlantbib.org
X