lt
Aftur í leit
Skipta um
tungumál
tungumál
ltSkandinavija
Skandinavía
Stefan Nielsen
þýtt á íslensku frá Helga Dögg Sverrisdóttir
4
Skandinavija reiškia šalis Daniją, Norvegiją ir Švediją, kurios turi bendrą kalbą, kultūrą ir istoriją. Skandinavijoje gyvena maždaug 20 milijonų gyventojų.
Skandinavía er hugtak fyrir Danmörku, Noreg og Svíþjóð sem deila tungumáli, menningu og sögu. Það búa um 20 milljónir í Skandinavíu.
6
Kalbant apie „Skandinaviją“ anglų kalba, taip pat įtraukiamos ir Islandija, Farerų salos bei Suomija. Bet dažniausiai tai vadinama „Šiaurės šalimis“. Visose šiaurės šalyse gyvena daugiau nei 26 milijonai žmonių.
Þegar talað er um Skandinavíu á ensku er Ísland, Færeyjar og Finnland talið með. En það eru Norðurlöndin. Á öllum Norðurlöndunum búa rúmlega 26 milljónir manna.
8
Jau 77 m. pr. Kr. Skandinaviją pirmą kartą paminėjo romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis.
Þegar árið 77 e. Kr. nefndi rómanski náttúruvísindamaðurinn Pilnius eldri í fyrsta skiptið Skandinavíu.
10
Manoma, kad žodis „Skandinavija“ kilęs iš žodžio „Skania“, kuri yra sritis, esanti pietų Švedijoje.
Talið er að orði ,,Skandinavía” komi frá orðinu ,,Skáni” sem er svæði í Suður-Svíþjóð.
12
1397-1523 m. trys šalys buvo sujungtos į vieną bendrą uniją, pavadintą Kalmaro unija. Bendra vėliava buvo geltonai raudona.
Frá 1397-1523 voru þrjú lönd sameinuð undir eitt ríki. Það var Kalmarsambandið. Fáni þess var gulur og rauður.
14
H. K. Andersenas 1839 m. parašė eilėraštį pavadinimu „Aš esu skandinavas“. Jis taip parašė, nes manė, kad trys šalys turi daug bendro ir yra kaip vienas žmogus.
H.C. Andersen skrifaði ljóð 1839 sem hét ,,Ég er skandinavi.” Hann skrifaði það vegna þess að honum þótti löndin eiga margt sameiginlegt og að fólkið eitt.
16
Pasaulyje danų, norvegų ir švedų kalbos suvokiamos kaip tos pačios kalbos dialektai, nes pasistengę žmonės gali suprasti vienas kitą. Islandų ir farerų kalbos panašesnės į tai, kaip buvo kalbėta Skandinavijoje prieš 1000 metų.
Víða í heiminum upplifa menn dönsku, norsku og sænsku sem mállýsku af sama stofni því menn skilja hvorn annan, ef maður leggur sig fram. Íslenska og færeyska líkjast meira því sem talað var fyrir 1000 árum í Skandinavíu.
18
Trys šalys taip pat glaudžiai bendradarbiavo įvairiose srityse. Labiausiai žinoma yra aviakompanija SAS.
Löndin þrjú hafa samvinnu á ýmsum sviðum. Þekktast er SAS flugfélagið.
20
Sukurta nemažai bendrų televizijos serialų ir muzikinių programų. Tarp jų „Matador“, „Fleksnes“ ir „MGP Nordic“.
Saman hafa löndin búið til sjónvarpsþætti og tónlistarviðburði og má þar nefna Matador, Fleksnes og MGP Nordic.
22
Skandinavijoje naudojama valiuta - krona. Danijos kronos (DKK), Norvegijos kronos (NOK) ir Švedijos kronos (SEK). Jos nėra labai vertingos.
Í Skandinavíu er notuð mynt sem heitir ,,krónur.” Danskar krónur (DKK), norskar krónur (NOK) og sænskar krónur (SEK). Virði þeirra er ekki jafn mikið.
24
Šiaurės šalių vyriausybės siekia glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo. Jie vadinami Šiaurės ministrų taryba.
Ríkisstjórnir norrænu þjóðanna vinna að aukinni samvinnu innan Norðurlandanna. Það heitir Norræna ráðherraráðið.
26
Visos trys šalys turi savo karališkuosius namus. Tiek Danijos, tiek Norvegijos karališkieji namai priklauso Gliuksburgų kunigaikščių šeimai. Švedijos karališkoji šeima priklauso Bernadotų šeimai.
Öll þrjú löndin eiga sitt konungshús. Bæði danska og norska konungshúsið tilheyrðu Glückburgske- furstaættinni. Sænska konungshúsið tilheyrði Bernadott ættinni.
28
Sérð þú hvaða skjaldarmerki tilheyrir hverju landi?
Skandinavija
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1: Gerhard Mercator (1595) - commons.wikimedia.org
S4: Elias Schäfer - pixabay.com
S6: Malene Thyssen - commons.wikimedia.org
S8: Pliny the Elder - 1635 - commons.wikimedia.org
S10: Lapplänning - commons.wikimedia.org
S12+28: commons.wikimedia.org
S14: Bergen Public Library Norway - commons.wikimedia.org
S16: Arne Torp - norden.org
S18: Bene Riobó - commons.wikimedia.org
S20: Discogs.com
S22: Steinar Hovland - pixabay.com
S24: Norden.org
S26: Laurits Tuxen - Amalienborg Museum - 1883/ 1886
© 2021 atlantbib.org
X