tungumál
Solveig Støbakk Eggen - Snåsa skole
þýtt á litháeska frá Aistė Kažukauskaitė fra Simonas Daukantas gymnasiumNorðlýsið kemur av elekstriskum partiklum frá sólini, ið koma inn í magnetøkið á jørðini. Økið leiðir partiklarnar inn í umráðið runt um magnetisku pólarnar á jørðini.
Šiaurės pašvaistė susidaro, kai į žemės magnetinį lauką patenka elektra įkrautos saulės dalelės. Laukas nukreipia daleles į sritis aplink Žemės magnetinius polius.
Norðlýsið kann sígga sera ymiskt út. Litirnir í norðlýsinum síggjast í linjum, ið breiða seg yvir alt økið.
Šiaurės pašvaistė pasirodo įvairiomis formomis. Spalvos šiaurės pašvaistėse yra ryškiai atskirtomis linijomis, kurios apima visą plotą.
Latínska navnið fyri norðlýsið er aurora borealis. Sama ljósfyribrigdið kallast suðurljósið, ella australis, tá ið tað er á syðru helvt av jørðini, og felagsnevnarin fyri hesi bæði er polarljós.
Lotyniškas šiaurės pašvaistės pavadinimas yra „aurora borealis“. Tas pats šviesos reiškinys vadinamas pietų pašvaistėmis arba „australine aurora“, kai jis pasireiškia pietiniame pusrutulyje. Bendras pietų ir šiaurės pašvaistės terminas yra poliarinė pašvaistė.
Norðlýsið byrjar í ovara lofthavinum millum 80 kilometrar og sjáldan yvir 500 kilometra hædd yvir yvirflatuni á jørðini.
Šiaurės pašvaistė atsiranda viršutinėje poliarinėje atmosferoje nuo 80 kilometrų ir retai virš 500 kilometrų virš žemės paviršiaus.
Frederik Carl Mülertz Størmer var ein virkin norskur granskari av norðlýsinum, og hann gjørdi eitt slóðbrótandi arbeiði við at kortleggja norðlýshæddina.
Frederikas Karlas Miulertsas Stiormeris buvo aktyvus Norvegijos auroros tyrinėtojas ir atliko novatorišką darbą sudarydamas šiaurės pašvaistės žemėlapį.
Fyrr í tíðini, tá norðlýsið bleiktraði yvir luftini, var tað hildið at vera ónd ávaring. Sámarnir trúðu, at norðlýsið vóru sálirnar hjá teim deyðu, tí skuldi tað ikki tosast um.
Anksčiau, kai šiaurės pašvaistė plieskė dangų, tai buvo laikoma blogu ženklu. Samiai tikėjo, kad šiaurės pašvaistė yra mirusiųjų sielos, todėl nereikėtų apie tai kalbėti.
Tað var eisini hildið at vera vandamikið, um nakar veitraði, floytaði ella sang undir norðlýsinum. Tá kundi norðlýsið leggja merki til at tú vart har, hildu tey.
Taip pat buvo laikoma pavojinga mojuoti, švilpti ar dainuoti po šiaurės pašvaistėmis. Tada šiaurės pašvaistė galėtų pastebėti tave.Taip galvodavo senovėje žmonės.
Tað er mest sannlíkt at uppliva norðlýsið norðalaga í Skandinavia, Norður-Russlandi, Alaska og norðara parti av Kanada, Grønlandi, Íslandi og Føroyum.
Labiausiai tikėtina, kad šiaurės pašvaistė pasiskirsčiusi šiaurinėse Skandinavijos dalyse, Šiaurės Rusijoje, Aliaskoje ir Kanados šiaurinėje dalyje, Grenlandijoje ir Islandijoje.
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Govvá/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Fotod/ Bil/ Photo:
S1: Bjørn Jørgensen, Samfoto, NTB scanpix
S4+8: PXhere.com
S6: Dag Endre Opedal - flickr.com
S10: Svalbardblues.com
S12: Carl Størmer (1874-1957) - Nasjonalbiblioteket - commons.wikimedia.org
S14: Geralt - pixabay.com
S16: Rawpixel.com
S18: NASA - ndla.no
S20: TheDigitalArtist - pixabay.com