lt
Aftur í leit
Skipta um
tungumál
tungumál
ltBýflugur og býfluguhald
Bitės ir bitininkystė
Carl-Gustav Hardonk Nissen
þýtt á litháeska frá Austė Zaleckaitė
4
Fólki hevur altíð dámað hunang. Á einum 8000 ára gomlum holumálningi í Spania sæst ein persónur, sum tekur hunang beinleiðis úr einum býflugubøli.
Žmonės visada mėgo bičių medų. Ispanijoje 8000 metų senumo uolos paveikslas parodo, kaip žmogus renka medų tiesiai iš avilio.
6
Í miðøld varð hunangur nýttur at søta við, tí ikki var eins lætt at fáa fatur á sukri, og tað er í dag. Tað ber væl til at brúka hunang í staðin fyri sukur, t.d. tá tú bakar.
Viduramžiais medus buvo naudojamas kaip saldiklis,nes žmogus neturėjo galimybės gauti cukraus taip, kaip mes turime šiandiena. Medų galite lengvai naudoti vietoj cukraus, pavyzdžiui kepiniams.
8
Tað ber til at hava býfluguhald upp á fleiri ymiskar mátar. Tey eftirgjørdu býflugubølini verða rópt býfluguhús. Úti í náttúruni búgva býflugurnar í býflugubølum, sum tær sjálvar gera sær í tómum viðarbulum ella øðrum líknandi.
Bites galima laikyti įvairiais būdais. Bičių namai vadinami aviliais. Atvirame lauke bitės gyvena aviliuose, jos pačios gamina tuščiavidurius medžių kamienus ir panašiai.
10
Býflugurnar byggja altíð í sekskantum (hexagon). Tí hevur býflugubóndin sett tunnar vokstalvur í býfluguhúsið, soleiðis at býflugurnar halda fram at byggja í teimum. Tá býflugurnar hava bygt talvuna, so hon hevur røttu tjúkdina, kann hon brúkast til antin yngul, pollen ella hunang. Hvíti bletturin á myndini er eitt egg, sum drotningin hevur lagt.
Bitės visada kuria šešiakampius (heksagonus). Todėl bitininkas į avilį įdeda plonas vaškines lentas, ant kurių bitės stato toliau. Bitėms sulipdžius reikiamo storio plokštelę, ją galima naudoti jaunikliams, žiedadulkėms ar medui. Balti langeliai ląstelės centre yra kiaušinis, kurį padėjo bičių motinėlė.
12
Á hásumri, tá flest býflugur eru í húsinum, kunnu tær vera slakar 60.000 í tali. Í húsinum eru trý ymisk sløg av býflugum: Drotning, kallbýflugur og arbeiðarar. Drotningin er hin størsta býflugan.
Vasaros viduryje, kai yra daugiausia bičių, spiečiuje gali būti iki 60 000 bičių. Avilyje yra trijų skirtingų rūšių bitės: motinėlės, tranai ir bitės darbininkės. Motinėle yra didžiausia bitė.
14
Í hvørjum húsi ella bøli er bert ein drotning. Hon leggur bara egg. tað eru bert fáar kallbýflugur. Tær para seg við aðrar drotningar fyri at spreiða ílegurnar. Nógv tann størsti parturin er arbeiðarar. Teir fostra yngulið, sanka pollen og nektar og gera tað til hunang. Drotningin stýrir, hvat kyn býflugurnar hava.
Avilyje yra tik viena motinėle. Ji deda tik kiaušinius. Yra tik keli tranai. Jie turi poruotis su kitų avilių motinėlėmis, kad paskleistų spiečiaus genus. Dauguma bičių yra bitės darbininkės. Jos augina jauniklius, surenka žiedadulkes ir nektarą ir iš jų gamina medų. Bičių vaidmenį nustato karalienė.
16
Býflugubóndin fæst við býflugurnar frá um várið til um heystið. Hann hyggur t.d. eftir, um býflugurnar eru í “pollenbuksum.” Tær smáu kúlurnar av pollendusti, sum býflugurnar hava savnað á bakbeinunum, verða kallaðar “pollenbuksur.”
Bitininkas su bitėmis dirba nuo pavasario iki rudens. Bitininkas be kita ko prižiūri, ar bitės nešioja „žiedadulkių kelnes“. „Žiedadulkių kelnės“ yra maži žiedadulkių kamuoliukai, kuriuos bitės surinko ant užpakalinių kojyčių.
18
Býflugurnar vitja nógvar blómur hvørja ferð, tær flúgva. Hvørja ferð ein býfluga vitjar eina blómu, fær hon eitt vet av blómudusti á kroppin, og tað fylgir so við henni til eina aðra blómu.Hetta eitur at dusta, og tað er sera týðandi fyri planturnar.
Bitės vienu skrydžiu aplanko daugybę gėlių. Kiekvieną kartą, kai bitė aplanko gėlę, ant jos kūno patenka šiek tiek žiedadulkių, kurias ji nuneša kitai gėlei. Tai yra vadinama apdulkinimu. Tai labai svarbu augalams.
20
Tíðliga um summarið fara býflugurnar undir at savna saman hunang til vetrarføði. Býflugubóndin hyggur til býflugurnar umleið eina ferð um vikuna fyri at kanna eftir, um tær hava tað gott.
Vasaros pradžioje bitės pradeda rinkti medų, kurį laiko žiemai. Bitininkas apžiūri bites maždaug kartą per savaitę, kaip joms sekasi.
22
Býflugubóndin kannar ofta, um býflugurnar hava nóg mikið av plássi. Hava tær ikki tað, gera tær eina drotning aftrat. Síðani fer helvtin av teimum úr býfluguhúsinum og setir seg á eitt træ ella ein runn. Tá er tað, at tær sveima. Eingin eigur ein býfluguriðil, so hvør sum helst kann taka hann við til hús og koyra hann í eitt tómt hús ella bøli.
Bitininkai dažnai tikrina, ar yra pakankamai vietos. Jei erdvė tampa per ankšta, bitės paskiria dar vieną motinėlę. Tad pusė spiečiaus turės palikti avilį ir įsikurti medyje ar krūme. Tai reiškia, kad jie tapo nauju spiečiumi. Paprastai bitininkai turi ne vieną spiečių, todėl ir naująjį spiečių parsigena namo į tuščią avilį.
24
Tá ⅔ av talvunum eru forseglaðar við voksi, fer bóndin at taka hunang. Voksið verður tikið burturúr, og talvurnar verða sentrifugeraðar í eini hunangssentrifugu. Síðani verður hunangurin latin í eina spann og rørt verður, til hann kann stoytast í gløs.
Bitininkai renka medų tol, kol ⅔ lentelės užpildomas vašku. Vaškas pašalinamas, o lentelės išsukamos tam skirtame prietaise. Medus suteka į kibirą, kuriame jis sumaišomas ir paruošiame supilti į stiklainius.
26
Flestu býflugurnar doyggja, tá komið er út á summarið. Restin livir av einum sukurdeiggi í staðin fyri hunang um heystið. Um veturin eru býflugurnar friðarligar. Tær sita í einum klumpi, har hitin er 30-35 stig. Tær flyta seg sera seint fyri at spara orku.
Dauguma bičių miršta vasarą. Likusios rudenį gauna cukraus masę kaip medaus pakaitalą. Žiemą bitės pasirūpina savimi. Jos tupi susiglaudusios, kur temperatūra yra 30–35℃. Taupydamos energiją juda labai lėtai.
28
Tey flestu taka hunang tvær ferðir árliga. Tað eru nógv sløg av hunangi: Rapshunangur, blómuhunangur, lynghunangur og fleiri aftrat.
Dauguma žmonių medų renka du kartus per metus. Yra daugybė medaus rūšių: rapsų, gėlių, viržių ir dar daugiau.
30
Um ongar býflugur vóru, høvdu trø, berjarunnar og blómur spakuliga doyð út, og vit høvdu ikki kunna fingið tær frálíku fruktirnar frá frukttrøunum. ST-heimsmál nr. 15 snýr seg um at verja “lívið á landi.”
Jei neturėtume bičių, medžiai, gėlės ir uogakrūmiai ilgainiui išnyktų ir mes negautume nuostabaus maisto, kurį teikia vaismedžiai. JTO 15-asis pasaulio tikslas yra apsaugoti „Gyvenimą sausumoje“.
32
Tí eiga vit at verja býflugurnar og syrgja fyri, at tað eru nógvar blómur í náttúruni og ikki nýta blantueitur, sum býflugurnar doyggja av. Mong duga ikki at síggja mun á eini vespu og eini býflugu, dugir tú?
Todėl privalome pasirūpinti bitėmis ir įsitikinti, kad gamtoje būtų gausu žiedų, nenaudoti herbicidų, naikinančių bites. Daugelis žmonių negali atskirti vapsvos nuo bitės. Ar gali Tu?
Býflugur og býfluguhald
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1: Pexels.com + globalgoals.org
S4: Jose Morella - es.wikiloc.com
S6: Taccuino Sanitatis - 14. årh. - commons.wikimedia.org
S8+10+12+20+24+26+28: Carl-Gustav Hardonk Nissen
S14: Franz Schmid - pixabay.com
S16: Pixnio.com
S18: Tim Hill - pixnio.com
S22: Berit Hardonk Nissen
S30: Globalgoals.org
S32: Ralph - Pixabay.com + David Hablützel - pexels.com
© 2019 atlantbib.org
X