Skipta um
tungumál
Egtvedo mergina - danų bronzos amžiaus mergina
Niviarsiaraq Egtvedimeersoq - Niviarsiaraq danskit ukiut bronzemik sakkoqarfiit nalaanneersoq

Mette Hansen

þýtt á grænlenska frá Hanne Christensen
3
4

Egtvedo mergina gyveno bronzos amžiuje, tai yra laikotarpis tarp akmens ir geležies amžiaus. Bronzos amžius Danijoje truko tarp 1700-500 m. Pr. Kr.

Niviarsiaraq Egtvedimioq inuusimavoq ukiut bronzemik sakkoqarfiit nalaanni. Piffissami ujaraannarnik sakkoqarnerup kiisalu saviminernik sakkoqarnerup nalaani. Danmarkimi Ukiut bronzemik sakkoqarfiit nalaat pivoq ukioq 1700-500 kristusip inunngornera sioqqullugu.

5
6

1921 m. ūkininkas Peteris Platzas buvo besulyginantis vieną aukštumą savo lauke, kai rado seną medžio kamieną.

1921-mi naasorissaasoq Peter Platz nunaammini portunersap sinneri piiartillugu orpiup timitaa nutaanngitsoq nassaarisimavaa.

7
8

Peteris Platzas susisiekė su Nacionaliniu muziejumi Kopenhagoje. Atvyko archeologas ir apžiūrėjo radinį. Karstas ir jo turinys buvo išsiųsti į Nacionalinį muziejų, kur dabar galima išvysti Egtvedo merginą.

Peter Platzip Katersugaasivissuaq Københavnimiittoq saaffigisimavaa. Qangarnisarsiuup nassaarfik misissorsimavaa. Illerfik imailu Katersuugaasivissuarmut nassiunneqarsimapput, Niviarsiaraq Egtvedimioq ullumikkut takuneqarsinnaavoq.

9
10

Medžio kamienas atrodė kaip karstas. Karstas buvo padengtas karvės oda ir matėsi merginos plaukai ir drabužiai. Jos dantys parodė, kad Egtvedo merginai buvo 17 metų, kai ji mirė.

Orpiup timitaa paasisimavaat illerfiusoq. Illerfik nersussuup amianik qallerneqarsimavoq. Aamma niviarsiaqqap nujai atisaalu takuneqarsinnaallutik. Kigutaasigut takuneqarsinnaasimavoq Niviarsiaraq Egtvedimeersoq 17 missaanik ukioqarluni toqusimasoq.

11
12

Mergina turėjo trumpą rudą palaidinę ir savotišką sijoną, pasiūtą iš daugybės susuktų siūlų. Viskas buvo pagaminta iš vilnos.

Niviarsiaraq Egtvedimeersoq naatsumik kajortumik tujuuloqarsimavoq kiisalu atequtaasaqarsimalluni qilerut qipisuliamik sanaajusumik. Tamarmik uumasut meqquinik sanaajusunik.

13
14

Aplink pilvą ji buvo apsijuosusi vilnos diržą su bronziniu ratuku, kuris kadaise spindėjo kaip saulė.

Naamigut ikaartitikkamik  uumasullu meqquinik sanaamik qitequteqarsimavoq. Qitequtillu saavani ammalortumik bronzeusumik peqarluni qanga seqinertut qinngornerissaartigisimagaluarluni.

15
16

Be merginos plaukų ir drabužių, karste rado auskarą ir apyrankes iš bronzos. Karste taip pat buvo gėrimas ir gėlių vainikas.

Niviarsiaqqap Egtvedimiup nujaasa atisaasalu saniatigut iverutinik tajanillu bronzemik sanaanik illerfimmiittoqarsimavoq. Aammalu imigassaq, røllike naasuinillu amiakkunik peqarsimalluni.

17
18

Ji vadinama Egtvedo mergina, nes jos piliakalnis buvo Egtvedo mieste Jutlandijoje. 1980 m. Egtvede buvo pastatytas naujas piliakalnis toje vietoje, kur buvo rastas karstas.

Niviarsiaraq Egtvedimiumik taaneqartarsimavoq ilivia qattunersamiittoq Jyllandimi illoqarfimmi Egtvedimiimmat.1980-ikkunni assaaviusimasumi qattunersaq suliarineqaqqissimavoq.

19
20

Šalia piliakalnio yra mažas muziejus, kur yra pasakojama apie Egtvedo merginos radinius, čia taip pat galima pamatyti jos drabužių kopijas ir ąžuolinį karstą.

Qattunersap eqqaani saqqummersitsiveqarpoq Niviarsiaqqap Egtvedimiup oqaluttuassartaanik kiisalu atisaasa illerfiullu assileqqinnerinik takutitsivimmik.

21
22

Kiekvienų metų gegužę yra švenčiama Egtvedo merginos diena. Ją mini Egtvedo mieste, organizuojant įvairias istorines veiklas.

Ukiut tamaasa qaammat Majimi niviarsiaraq Egtvedimioq ulloqartinneqartarpoq. Illoqarfimmi Egtvedimi eqqaaniarneqartarpoq kiisalu oqaluttuarisaanermut tunngasunik assigiinngitsunik sammisassaqartitsisoqartarluni.

23
24

Ką dar žinai apie bronzos amžių?

Niviarsiaraq Egtvedimioq qanoq ilisimasaqarfigitigaajuk?

25
Egtvedo mergina - danų bronzos amžiaus mergina

Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
1+4+22: Mette Hansen
S6+18+20: Einsamer Schütze - commons.wikimedia.org
S8: Nationalmuseet - 1921 - commons.wikimedia.org
S10: Commons.wikimedia.org
S12+16: Roberto Fortuna & Kira Ursem, Nationalmuseet - commons.wikimedia.org
S14:©Karin Frei - natmus.dk
S24: John Lee/ Nationalmuseet - commons.wikimedia.org
Forrige side Næste side
X