sprog
5. a Vonsild Skole
Oversat til íslensku af Ellý Sæunn Ingudóttir, Sóley Karlsdóttir og Rakel María E. ÓttarsPirmieji bulves atrado Peru ir Čilės vietiniai, gyvenę Anduose. Bulvės augalinė dalis išauga nuo 25 iki 100 centimetrų. Šis augalas auginama dėl savo krakmolingų šakniagumbių.
Kartaflan var uppgvötuð af indjánunum í Andesfjöllum í Perú og Chile. Kartöfluplantan er um 25-100 cm há jurt, sem er ræktuð vegna rótarávaxtar sem er mjölvainnihaldsríkur.
Europą bulvės pasiekė 1537 metais. Jas atvežė Ispanijos karaliaus siųsti kareiviai, kurie bulves atgabeno kartu su pagrobtu auksu.
Kartaflan kom til Evrópu árið 1537. Það voru spænskir hermenn sendir af Karli Spánarkeisara sem komu með hana heim ásamt stolnu inka-gulli.
Í kringum 1700 var kartaflan orðin þekkt á Norðurlöndunum.
1845 metais bulves Airijoje užpuolė pavojinga grybelinė liga, dėl kurios sunyko visų metų derlius. Kilo badas, kurio pasekmė - milijono žmonių mirtis.
Árið 1845 sýkti mjög hættulegur sveppasjúkdómur allar kartöflur í Írlandi. Öll kartöfluuppskeran sýktist sem leiddi til hungursneyðar, þar sem u.þ.b 1 milljón manna lést.
Árið 2013 borðuðu um það bil 68,1 prósent af jarðarbúum kartöflur.
Bulvė yra trečias pagal populiarumą pasėlis, po ryžių ir kviečių. Antžeminės augalų dalys yra nuodingos, todėl jų negalima valgyti.
Kartaflan er þriðja mest ræktaða jurt heimsins á eftir hrísgrónum og hveiti. Kartöflugrasið er eitrað og þess vegna má ekki borða það.
Bulves paruošti galima labai įvairiai. Bulves galima virti, galima gaminti čipsus, bulvytes fri, bulvių košę, spiritą ir dar daugiau.
Hægt er að nota kartöflur til að gera soðnar kartöflur, kartöfluflögur, franskar, brennivín og margt fleira.
Bulvės turi daug maistinės vertės ir yra pilnos vitaminų. Jos yra ypatingai geras maistinių skaidulų ir vitamino C šaltinis.
Kartöflur hafa mikið næringargildi og innihalda næstum öll vítamín. Þær innihalda sérstaklega mikið magn af C-vítamíni og trefjum.
Bulvės turi dvigubai mažiau kalorijų nei ryžiai ar makaronai, taigi ne tiek jau ir daug.
Kartöflur innihalda aðeins helminginn af kaloríunum sem eru í hrísgrjónum og pasta og þess vegna er hún ekki jafn fitandi.
Árið 2010 borðaði hver dani að meðaltali 200 kg af kartöflum á ári.
Danijoje yra ir bulvių muziejus, ir bulvių taryba. Taip pat vyks Danijos bulvių auginimo čempionatas.
Í Danmörku er bæði kartöflu safn og kartöfluráð. Í Danmörku er haldin landsmeistarakeppni í kartöluræktun.
2014 metais nacionaliniu Danijos patiekalu įvardinta “kepta kiauliena su petražolių padažu“ su kuria visuomet patiekiamos ir bulvės.
Árið 2014 varð „steikt svínakjöt með steinseljusósu“ að þjóðarrétti Danmerkur. Kartöflur eru alltaf hafðar sem meðlæti.
Danijoje yra posakis,teigiantis: „Tu esi laiminga bulvė“, reiškiantis, kad tau labai pasisekė.
Í Danmörku er orðatiltæki sem segir: „Þú ert heppin kartafla”. Það þýðir að þú sért mjög heppinn.
Heimsins stærsta kartafla, samkvæmt heimsmetabók Guinness, vegur 4,98 kg.
Finnst þér kartöflur góðar? Hvernig kartröfluréttir finnst þér bestir?
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1: Christos Giakkas - pixabay.com
S4: Skeeze - pixabay.com
S6: Tiziano Vecelli (1490-1576) - commons.wikimedia.org
S8: Hazhk - commons.wikimedia.org
S10: Clemson University - commons.wikimedia.org
S12: Keeper667 - pixabay.com
S14: Amédée Masclef 1891 - commons.wikimedia.org
S16:Hans Braxmeier - pixabay.com
S18: Silvia & Frank - Pixabay.com
S20: Condesign - pixabay.com
S22: Taken - pixabay.com
S24: Meganelford - pixabay.com
S26: Nillerdk - commons.wikimedia.org
S28: Åsen Teater - åsen.dk
S30: Commons.wikimedia.org
S32: Ilina - pixabay.com