lt
Tillbaka till sökning
Skift
språk
språk
ltPlanehta mijá biejveoalen
Mūsų Saulės sistemos planetos
1. a og 6. b Vonsild Skole
Översatt till litauiska av Emilija Kalėdinskaitė - Vilniaus Simono Daukanto gimnazija
4
Mijá biejveoalen li gáktsa planehta ma biejve birra jålådi. Niellja åvdemus li gierggeplanehta ja niellja maŋemus li gásaplanehta. Biejvve l stuor násste.
Mūsų saulės sistemą sudaro aštuonios planetos, kurios sukasi aplink saulę. Pirmosios keturios planetos yra akmeninės, o kitos keturios dujinės. Saulė yra didelė žvaigždė.
6
Planehta guddnedi lagámus biejves: Merkurius, Venus, Gaia (Ednam), Mars, Jupiter, Saturnus, Uranus och Neptunus. Gájkka li jubmela romak åsskos gåhtjoduvvam.
Planetų pavadinimai vardijami pradedant nuo tų, kurie arčiausiai Saulės: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas. Visos planetos pavadintos romėnų mitologijos dievų vardais.
8
Merkurius la sjievnnjis ja ruojos bákteplanehtta. Biejven máhttá gitta 450ºC (liegga tsiehka) ållit ja iján -170ºC (galmma tsiehka). Dat la unnemus planehtta.
Merkurijus yra tamsi ir apleista akmeninė planeta. Temperatūra gali siekti net 450ºC dieną ir iki –170ºC naktį. Tai mažiausia planeta.
10
Venus la goalmát unnemus planehtta. Dat la aj tjuovggasamos, ja máhttá danen álu Ednamis vuojnnut. Venus la agev birrusin 465ºC (liegga tsiehka).
Venera yra trečia mažiausia planeta. Ji taip pat yra pati ryškiausia, todėl dažnai gali būti matoma iš Žemės. Veneros temperatūra visada yra apie 465℃.
12
Ednam almma Gaiav guddnet. Sämmi stuorre degu Venus la.“ Alek/lahtte planehtta” aj gåhtjoduvvá. Danen gå birrusin 70% tjátjes gåbttjå. Dat la dat ájnna planehtta gånnå dåbddo viesso l. Ednama birra mánno jålåt.
Žemės tikslus pavadinimas yra Tellus. Ji yra Veneros dydžio. Ji taip pat vadinama „Mėlynąja planeta“. Taip yra todėl, kad apytiksliai 70% Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu. Tai vienintelė žinoma planeta, kurioje yra gyvybė. Aplink Žemę skrieja Mėnulis.
14
Mars gåhtjoduvvá dat ”ruoppsis planehtta”. Dat la tjoasskáp Marsan gå ednamin. Gasskamierre -60°C (galmma tsiehke). Marsan li guokta máno. Moadda ulmutjadagi vuobmanrakehta li rájaduvvam Marsaj. Garriji ulmutjijt Marsaj rádjat soames bále boahtteájgen.
Marsas dar vadinamas „Raudonąja planeta“. Marse temperatūra yra žemesnė nei Žemėje, vidutiniškai -60℃. Marsas turi du mėnulius. Į Marsą buvo išsiųstos kelios nepilotuojamos raketos. Žmonės ateityje planuoja skristi į Marsą.
16
Jupiter la stuorámus planehtta jårbbå biejveoalen ja la vargga gålmågierde låsep aktan gájkka planehtajs. Dat la gásaplanehtta nanos sisnutjijn. Jupiterin li 63 oahpes máno.
Jupiteris yra didžiausia planeta visoje Saulės sistemoje ir sveria beveik tris kartus daugiau nei visos kitos planetos kartu sudėjus. Tai yra dujinė planeta su tvirta šerdimi. Jupiteris turi 63 žinomus mėnulius.
18
Saturnus la vargga stuorámus planehtta. Danna li tjielggasamos gievlle birra. Saturnus la aj gásaplanehtta. Saturnusin li 62 máno oahpes mánuj.
Saturnas yra antra pagal dydį planeta. Tai planeta su aiškiais žiedais aplink ją. Saturnas taip pat yra dujinė planeta. Saturnas turi 62 žinomus mėnulius.
20
Jahke 1781 lij Uranus dat vuostasj planehtta mejt ájtssin. Dat la sieddosamos gásaplánehtta biejveoalen. Ij vargga vå biekka. Danna ij la nanos ålgusj valla edna jiegŋa.Dat la -200°C (galmma tsiehka). Uranus biejve birra jålåt.
Uranas buvo pirmoji rasta planeta - 1781 m. Tai ramiausia dujinė planeta Saulės sistemoje. Audrų beveik nėra. Jis neturi kieto paviršiaus, bet turi daug ledo. Temperatūra –200℃. Uranas „ritinėjasi“ aplink saulę.
22
Neptunus la Uranusa muoduk. Dat la binná unnep, valla däddá ienep. Neptunusin li garrasamos virro ålles biejveoalenin. Bieggat máhttá ienep gå 2000 km/d. Neptunusa birra li 14 máno.
Neptūnas panašus į Uraną. Jis yra šiek tiek mažesnis, bet sveria daugiau. Neptūne yra galingiausi uraganai visoje Saulės sistemoje. Vėjo greitis gali būti didesnis nei 2000 km/h. Mes žinome apie 14 mėnulių aplink Neptūną.
24
Ar žinote dar ką nors, kas yra mūsų saulės sistemoje?
Planehta mijá biejveoalen
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1+4: Manvendra Singh - pixabay.com
S6: Image Editor - flickr.com
S8+10+12+16+18+20+22: NASA - commons.wikimedia.org
S14: ESA - commons.wikimedia.org
S24: Pxhere.com
© 2023 atlantbib.org
X