lt
Tagasi otsingusse
Vaheta
keelt
keelt
ltPláneturnar í sólkerfinu okkar
Mūsų Saulės sistemos planetos
1. a og 6. b Vonsild Skole
Tõlkija: Emilija Kalėdinskaitė - Vilniaus Simono Daukanto gimnazija
4
Sólkerfið okkar samanstendur af átta plánetum sem snúast um sólina. Fyrstu fjórar eru bergplánetur og síðustu fjórar eru gasplánetur. Sólin er stór stjarna.
Mūsų saulės sistemą sudaro aštuonios planetos, kurios sukasi aplink saulę. Pirmosios keturios planetos yra akmeninės, o kitos keturios dujinės. Saulė yra didelė žvaigždė.
6
Pláneturnar heita talið frá sólinni: Merkúr, Venus, Tellus (jörðin), Mars, Júpiter, Satúrnus, Úranus og Neptúnus. Allar heita þær eftir guðum úr rómverskri goðafræði.
Planetų pavadinimai vardijami pradedant nuo tų, kurie arčiausiai Saulės: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas. Visos planetos pavadintos romėnų mitologijos dievų vardais.
8
Merkúr er dimm og eyðileg bergpláneta. Hitastigið getur orðið um 450°C yfir daginn og niður í -170°C yfir nóttina. Hún er minnsta plánetan.
Merkurijus yra tamsi ir apleista akmeninė planeta. Temperatūra gali siekti net 450ºC dieną ir iki –170ºC naktį. Tai mažiausia planeta.
10
Venus er þriðja minnsta plánetan. Hún er líka sú bjartasta og sést þess vegna oft frá jörðinni. Hitastigið á Venus er alltaf um 465°C.
Venera yra trečia mažiausia planeta. Ji taip pat yra pati ryškiausia, todėl dažnai gali būti matoma iš Žemės. Veneros temperatūra visada yra apie 465℃.
12
Jörðin heitir eiginlega Tellus. Hún er á stærð við Venus. Hún kallast líka “Bláa plánetan” Það er vegna þess að u.þ.b. 70% hennar eru þakin vatni. Hún er eina plánetan þar sem vitað er um líf. Máninn fer í kringum jörðina.
Žemės tikslus pavadinimas yra Tellus. Ji yra Veneros dydžio. Ji taip pat vadinama „Mėlynąja planeta“. Taip yra todėl, kad apytiksliai 70% Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu. Tai vienintelė žinoma planeta, kurioje yra gyvybė. Aplink Žemę skrieja Mėnulis.
14
Mars er kölluð “Rauða plánetan”. Á Mars er hitastigið kaldara en á jörðinni. Að meðaltali um -60°C. Mars hefur tvö tungl. Það hafa verið send mörg ómönnuð geimför til Mars. Unnið er í að senda fólk til Mars einhvern tíma í framtíðinni.
Marsas dar vadinamas „Raudonąja planeta“. Marse temperatūra yra žemesnė nei Žemėje, vidutiniškai -60℃. Marsas turi du mėnulius. Į Marsą buvo išsiųstos kelios nepilotuojamos raketos. Žmonės ateityje planuoja skristi į Marsą.
16
Júpiter er stærsta plánetan í öllu sólkerfinu og vegur næstum þrisvar sinnum meira en allar hinar pláneturnar samanlagt. Þetta er gaspláneta með föstum kjarna. Júpiter hefur 63 tungl sem vitað er um.
Jupiteris yra didžiausia planeta visoje Saulės sistemoje ir sveria beveik tris kartus daugiau nei visos kitos planetos kartu sudėjus. Tai yra dujinė planeta su tvirta šerdimi. Jupiteris turi 63 žinomus mėnulius.
18
Satúrnus er næst stærsta plánetan. Hún er sú pláneta sem er með sýnilegustu hringana umhverfis sig. Satúrnus er líka gaspláneta. Satúrnus er með 62 þekkt tungl.
Saturnas yra antra pagal dydį planeta. Tai planeta su aiškiais žiedais aplink ją. Saturnas taip pat yra dujinė planeta. Saturnas turi 62 žinomus mėnulius.
20
Úranus var fyrsta plánetan sem uppgvötaðist - árið 1781. Hún er rólegasta gasplánetan í sólkerfinu. Þar eru næstum engir stormar. Hún hefur ekkert fast yfirborð en mikinn ís. Hitastigið er -200°C. Úranus “rúllar” í kringum sólina.
Uranas buvo pirmoji rasta planeta - 1781 m. Tai ramiausia dujinė planeta Saulės sistemoje. Audrų beveik nėra. Jis neturi kieto paviršiaus, bet turi daug ledo. Temperatūra –200℃. Uranas „ritinėjasi“ aplink saulę.
22
Neptúnus líkist Úranus. Hún er aðeins minni en er þyngri. Á Neptúnus eru kröftugustu fellibyljir í öllu sólkerfinu. Þar geta verið stormar sem ná 2000 km/t. Vitað er um 14 tungl í kringum Neptúnus.
Neptūnas panašus į Uraną. Jis yra šiek tiek mažesnis, bet sveria daugiau. Neptūne yra galingiausi uraganai visoje Saulės sistemoje. Vėjo greitis gali būti didesnis nei 2000 km/h. Mes žinome apie 14 mėnulių aplink Neptūną.
24
Ar žinote dar ką nors, kas yra mūsų saulės sistemoje?
Pláneturnar í sólkerfinu okkar
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1+4: Manvendra Singh - pixabay.com
S6: Image Editor - flickr.com
S8+10+12+16+18+20+22: NASA - commons.wikimedia.org
S14: ESA - commons.wikimedia.org
S24: Pxhere.com
© 2019 atlantbib.org
X