gïele
Stefan Åge Hardonk Nielsen
Jarkoestamme Ula D - Vilniaus Simono Daukanto gimnazijaHer er Sverige sitt flagg. Det er blått med ein gul kross. Det blei laga på 1500-talet.
Tai yra Švedijos vėliava. Ji yra mėlyna su geltonu kryžiumi. Ji datuojama XVI a.
Čia yra Norvegijos vėliava. Ji yra raudona, balta, ir mėlyna. Ji datuojama 1821 m.
Island sitt flagg er mest blått. Det har ein raud og ein kvit kross. Det har vore det offisielle flagget på Island sidan 1915.
Islandijos vėliava daugiausia mėlyna. Ji turi raudoną ir baltą kryžius. Tai yra oficiali Islandijos vėliava nuo 1915 m.
Štai Danijos vėliava. Ji yra raudonos ir baltos spalvos. Ji vadinama Dannebrogu.
Færøyene har også sitt eige flagg. Det er raudt, kvitt og blått. Flagget heiter “Merkið”, som tyder “Merket”. Det blei tatt i bruk fyrste gong i 1919.
Farerų salos taip pat turi vėliavą. Ji raudona, balta ir mėlyna. Vėliava vadinasi Merkið, o tai reiškia „Ženklas“. Pirmą kartą ji buvo panaudota 1919 m.
Grønland sitt flagg blir kalla Erfalasorput som tyder “Vårt flagg”. Det har ei sol som stig opp frå havet i midten. Flagget er raudt og kvitt.
Grenlandijos vėliava vadinama Erfalasorput, kuri reiškia „Mūsų vėliava“. Jos viduryje yra saulė, kylanti iš jūros. Vėliava yra raudona ir balta.
Her er flagget til Finland. Det er kvitt og blått. Det blir kalla Siniristilippu som tyder “blå korsflagg”.
Tai vėliava iš Suomijos. Ji balta ir mėlyna. Ji vadinama Siniristilippu, kas reiškia „mėlyno kryžiaus vėliava“.
Åland sitt flagg har fargane blått, gult og raudt. Det er frå 1953. Det likner på det svenske flagget med ein raud kross i midten. Noko som viser svenske røter, sjølv om øya høyrer til Finland.
Alandų vėliavoje yra mėlyna, geltona ir raudona spalvos. Taip yra nuo 1953 m. Panašu, kad Švedijos vėliava su raudonu kryžiumi viduryje rodo Švedijos šaknis, nors salos priklauso Suomijai.
Her er det samiske flagget som blir brukt av samar i Noreg, Sverige, Finland og Russland. Det har vore godkjent sidan 1992.
Čia yra samių vėliava, kurią samiai naudoja Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje. Ji buvo pripažinta 1992 m.
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh: S1: Søren Sigfusson - norden.org S4: Håkan Dahlström S6: Connie Isabell Kristiansen S8: Worldislandinfo.com S10: Kenneth Friis Christensen S12: Thordis Dahl Hansen S14: Anna Aleksandrova S16: Iago Laz S18: Mark A. Wilson S20: Connie Isabell Kristiansen S22: ACME Squares