språk
Stefan Nielsen
Yvyrsett åv Наталії ТомсенSkandinavija reiškia šalis Daniją, Norvegiją ir Švediją, kurios turi bendrą kalbą, kultūrą ir istoriją. Skandinavijoje gyvena maždaug 20 milijonų gyventojų.
До скандинавських країн відносяться країни: Данія, Норвегія і Швеція. Ці країни мають споріднену мову, культуру та історію. В скандинавських країнах проживає біля 20 мільйонів населення.
Kalbant apie „Skandinaviją“ anglų kalba, taip pat įtraukiamos ir Islandija, Farerų salos bei Suomija. Bet dažniausiai tai vadinama „Šiaurės šalimis“. Visose šiaurės šalyse gyvena daugiau nei 26 milijonai žmonių.
В трактуванні англійською мовою до «Скандинавіі» відносяться також Ісландія, Фарерські острови та Фінляндія. Але частіше вживається назва Країни Півночі. В країнах Півночі проживає більше 26 мільйонів населення.
Jau 77 m. pr. Kr. Skandinaviją pirmą kartą paminėjo romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis.
Римський природознавець Плініус Старший вживає слово Скандинавія уже в 77 році після народження Христа.
Manoma, kad žodis „Skandinavija“ kilęs iš žodžio „Skania“, kuri yra sritis, esanti pietų Švedijoje.
Вважається що слово Скандинавія походить від слова Сконе, це територія, яка знаходиться на півдні Швеції.
1397-1523 m. trys šalys buvo sujungtos į vieną bendrą uniją, pavadintą Kalmaro unija. Bendra vėliava buvo geltonai raudona.
З 1397 до 1523 року всі три країни належали до Kaльмарськоі унії. Їхній спільний прапор був жовто-червоний.
H. K. Andersenas 1839 m. parašė eilėraštį pavadinimu „Aš esu skandinavas“. Jis taip parašė, nes manė, kad trys šalys turi daug bendro ir yra kaip vienas žmogus.
Г.Х. Андерсен написав в 1839 році вірш під назвою «Я — Скандинав». Він вважав що в цих трьох країн є багато спільного і вони були єдиним народом.
Pasaulyje danų, norvegų ir švedų kalbos suvokiamos kaip tos pačios kalbos dialektai, nes pasistengę žmonės gali suprasti vienas kitą. Islandų ir farerų kalbos panašesnės į tai, kaip buvo kalbėta Skandinavijoje prieš 1000 metų.
Данська, норвезька і шведська мови мають багато спільного і зрозумілі між собою і через це вважаються в світі діалектами тієї самої мови. Ісландська і Фарерські мови більш схожі на ту мову якою розмовляли в Скандинавії 1000 років тому.
Trys šalys taip pat glaudžiai bendradarbiavo įvairiose srityse. Labiausiai žinoma yra aviakompanija SAS.
Ці три країни співпрацюють також в інших галузях. Найбільш відомою співпрацею є авіакомпанія Скандинавські Авіалінії.
Sukurta nemažai bendrų televizijos serialų ir muzikinių programų. Tarp jų „Matador“, „Fleksnes“ ir „MGP Nordic“.
Було створено багато телевізійних та музичних програм: Матадор, Флекснес і МГП Нордік.
Skandinavijoje naudojama valiuta - krona. Danijos kronos (DKK), Norvegijos kronos (NOK) ir Švedijos kronos (SEK). Jos nėra labai vertingos.
В кожній з цих Скандинавських країн є своя національна одиниця крона: данська, норвезька і шведська, які мають власний грошовий еквівалент.
Šiaurės šalių vyriausybės siekia glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo. Jie vadinami Šiaurės ministrų taryba.
Уряди скандинавських країн плідно працюють над тим щоб удосконалювати співпрацю. Організація називається: Рада міністрів Північних країн.
Visos trys šalys turi savo karališkuosius namus. Tiek Danijos, tiek Norvegijos karališkieji namai priklauso Gliuksburgų kunigaikščių šeimai. Švedijos karališkoji šeima priklauso Bernadotų šeimai.
Всі три країни є королівствами. Як данський так і норвезький королівський двір належать до Глюкбургського княжого роду. Шведське королівство походить від княжого роду Бернадотте.
Чи можеш здогадатися яким країнам належать ці герби?
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1: Gerhard Mercator (1595) - commons.wikimedia.org
S4: Elias Schäfer - pixabay.com
S6: Malene Thyssen - commons.wikimedia.org
S8: Pliny the Elder - 1635 - commons.wikimedia.org
S10: Lapplänning - commons.wikimedia.org
S12+28: commons.wikimedia.org
S14: Bergen Public Library Norway - commons.wikimedia.org
S16: Arne Torp - norden.org
S18: Bene Riobó - commons.wikimedia.org
S20: Discogs.com
S22: Steinar Hovland - pixabay.com
S24: Norden.org
S26: Laurits Tuxen - Amalienborg Museum - 1883/ 1886