Giela
Nina Zachariassen
Jorgaluvvon litaua giella Šiaurės kryptimiGyvenimas jūroje mums, žmonėms, yra daug svarbesnis, nei jūs manote. Visiems žmonėms reikia deguonies, o maždaug pusė ore esančio deguonies gaunama iš jūros dumblių.
Gyvenimas jūroje mums, žmonėms, yra daug svarbesnis, nei jūs manote. Visiems žmonėms reikia deguonies, o maždaug pusė ore esančio deguonies gaunama iš jūros dumblių.
Daugelis žmonių maistą taip pat gauna iš jūros. Maždaug trys milijardai gyvena iš sugautų žuvų, vėžiagyvių ir kalmarų.
Daugelis žmonių maistą taip pat gauna iš jūros. Maždaug trys milijardai gyvena iš sugautų žuvų, vėžiagyvių ir kalmarų.
Pasaulio vandenynų ir upių tarša darosi vis didesnė. Jis ateina iš kelių vietų. Pavyzdžiui, pramonės, žemės ūkio ir privačių namų ūkių nuotekos.
Pasaulio vandenynų ir upių tarša darosi vis didesnė. Jis ateina iš kelių vietų. Pavyzdžiui, pramonės, žemės ūkio ir privačių namų ūkių nuotekos.
Ypač besivystančiose šalyse tarša gali reikšti, kad nėra pakankamai maisto ir geriamojo vandens. Blogiausiu atveju tai gali reikšti, kad žmonės turi judėti.
Ypač besivystančiose šalyse tarša gali reikšti, kad nėra pakankamai maisto ir geriamojo vandens. Blogiausiu atveju tai gali reikšti, kad žmonės turi judėti.
Šiandien apie 40% pasaulio vandenynų yra užteršta užterštumo, pernelyg intensyvios žvejybos ir jūros gyvūnų bei kitų pakrantėse gyvenančių gyvūnų buveinių naikinimo našta.
Šiandien apie 40% pasaulio vandenynų yra užteršta užterštumo, pernelyg intensyvios žvejybos ir jūros gyvūnų bei kitų pakrantėse gyvenančių gyvūnų buveinių naikinimo našta.
Visos šalys yra atsakingos už pasaulio vandenynų apsaugą. Daugelyje šalių jau dabar daug dėmesio skiriama pvz. plastiko tarša.
Visos šalys yra atsakingos už pasaulio vandenynų apsaugą. Daugelyje šalių jau dabar daug dėmesio skiriama pvz. plastiko tarša.
Kita didelė vandenynų problema taip pat yra didelė CO₂ emisija. Dėl to vandenynai tampa šiltesni, o tai sukelia stiprias audras. Šiltesnis vanduo su didesniu CO₂ kiekiu taip pat kenkia koraliniams rifams ir vėžiagyviams.
Kita didelė vandenynų problema taip pat yra didelė CO₂ emisija. Dėl to vandenynai tampa šiltesni, o tai sukelia stiprias audras. Šiltesnis vanduo su didesniu CO₂ kiekiu taip pat kenkia koraliniams rifams ir vėžiagyviams.
Visame pasaulyje atliekami įvairūs eksperimentai, kaip išgelbėti koralinius rifus. Tačiau galų gale tai tikrai padės, jei sumažinsime CO₂ išmetimą.
Visame pasaulyje atliekami įvairūs eksperimentai, kaip išgelbėti koralinius rifus. Tačiau galų gale tai tikrai padės, jei sumažinsime CO₂ išmetimą.
Danijoje turime daug pakrančių iki jūros. 14 pasaulinis tikslas yra sutelkti dėmesį į tai, ką darome, kad prižiūrėtume savo vandenyną ir pakeistume tendenciją iki 2030m.
Danijoje turime daug pakrančių iki jūros. 14 pasaulinis tikslas yra sutelkti dėmesį į tai, ką darome, kad prižiūrėtume savo vandenyną ir pakeistume tendenciją iki 2030m.
Kaip manote, ką galėtume padaryti, kad apsaugotume pasaulio vandenynus?
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Govvá/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Fotod/ Bil/ Photo:
S1+4: Pixnio.org
S6: Pxhere.com
S8: John and Karen Hollingsworth, USFWS - pixnio.org
S10: Philippe Dubois - pexels.com
S12: Petr Kratochvil - publicdomainpictures.net
S14: Fquasie - commons.wikimedia.org
S16: Wiseoceans.com
S18: Ritiks - commons.wikimedia.org
S20: Verdensmaal.org
S22: Pixabay.com
Læs mere på:
www.verdensmaal.org/14-livet-i-havet