kalbą
Stefan Åge Hardonk Nielsen
Išversta į lietuvių iš Ula D - Vilniaus Simono Daukanto gimnazijaHer er Sverige sitt flagg. Det er blått med et gult kors. Det stammer helt tilbake fra 1500-tallet.
Tai yra Švedijos vėliava. Ji yra mėlyna su geltonu kryžiumi. Ji datuojama XVI a.
Čia yra Norvegijos vėliava. Ji yra raudona, balta, ir mėlyna. Ji datuojama 1821 m.
Island sitt flagg er mest blått. Det har et rødt og et hvitt kors. Det har vært et offisielt flagg på Island siden 1915.
Islandijos vėliava daugiausia mėlyna. Ji turi raudoną ir baltą kryžius. Tai yra oficiali Islandijos vėliava nuo 1915 m.
Štai Danijos vėliava. Ji yra raudonos ir baltos spalvos. Ji vadinama Dannebrogu.
Færøyene har også sitt eget flagg. Det er rødt, hvitt og blått. Flagget heter “Merkið”, som betyr “Merket”. Det ble tatt i bruk for første gang i 1919.
Farerų salos taip pat turi vėliavą. Ji raudona, balta ir mėlyna. Vėliava vadinasi Merkið, o tai reiškia „Ženklas“. Pirmą kartą ji buvo panaudota 1919 m.
Grønlands flagg kalles Erfalasorput, som betyr “Vårt flagg”. Det har en sol i midten som stiger opp fra havet. Flagget er rødt og hvitt.
Grenlandijos vėliava vadinama Erfalasorput, kuri reiškia „Mūsų vėliava“. Jos viduryje yra saulė, kylanti iš jūros. Vėliava yra raudona ir balta.
Her er flagget til Finland. Det er hvitt og blått.Det kalles Siniristilippu, som betyr “blå korsflagg”.
Tai vėliava iš Suomijos. Ji balta ir mėlyna. Ji vadinama Siniristilippu, kas reiškia „mėlyno kryžiaus vėliava“.
Åland sitt flagg har fargene blått, gult og rødt. Det er fra 1953. Det ligner på det svenske flagget med et rødt kors i midten for å vise sine svenske røtter, selv om de tilhører Finland.
Alandų vėliavoje yra mėlyna, geltona ir raudona spalvos. Taip yra nuo 1953 m. Panašu, kad Švedijos vėliava su raudonu kryžiumi viduryje rodo Švedijos šaknis, nors salos priklauso Suomijai.
Her er det samiske flagget som brukes av samer i Norge, Sverige, Finland og Russland. Det har vært anerkjent siden 1992.
Čia yra samių vėliava, kurią samiai naudoja Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje. Ji buvo pripažinta 1992 m.
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva: S1: Søren Sigfusson - norden.org S4: Håkan Dahlström S6: Connie Isabell Kristiansen S8: Worldislandinfo.com S10: Kenneth Friis Christensen S12: Thordis Dahl Hansen S14: Anna Aleksandrova S16: Iago Laz S18: Mark A. Wilson S20: Jeltz - commons.wikimedia.org S22: ACME Squares