![](https://atlantbib.org/sites/default/files/logo_0.png)
Ujaasiffimmut uterit
Marija Vaičiulytė, Austė Zaleckaitė
Laulupidu on traditsiooniline laulu- ja tantsupidu. Esimene Leedu laulupidu toimus 1924. aastal. Tol ajal kogunes 77 koori ja tulid 50 000 kuulajat.
Dainų šventė - tai tradicinė dainų ir šokių šventė. Pirmoji Lietuvos Dainų šventė įvyko 1924 m. Kaune. Joje dainavo 77 chorai, susirinko 50 tūkstančių klausytojų.
Nuo to karto Dainų šventė tapo tradicine ir yra rengiama kas ketverius metus.
Baltimaade laulupidude traditsioon tuli koos sakslastega - algul Eestisse (Tartu, 1869), siis Lätti (Riia, 1873) ja hiljem Leetu.
Į Baltijos šalis dainų švenčių tradicija atėjo per Baltijos vokiečius – pirmiausia į Estiją (1869 m., Tartu), Latviją (1873 m., Ryga), kiek vėliau – ir į Lietuvą.
Pärast II maailmasõda sai Leedu Nõukogude Liidu osaks. Riigis algasid repressioonid ning tuhanded riigi-, kultuuri- ja kunstitegelased küüditati Venemaa kaugemasse piirkonda Siberisse, kus paljud tapeti.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva pateko į Sovietų Sąjungos sudėtį. Šalyje prasidėjo represijos, tūkstančiai valstybės, kultūros, meno veikėjų buvo ištremti į atokią Rusijos sritį – Sibirą, kur daugelis žuvo.
Sellegipoolest oli 1946. aasta laulupidu Leedu ühtsuse ja traditsioonide edendamise sümbol.
Nepaisant to, 1946 m. vėl atgaivinta Dainų šventės tradicija. Dainų šventė buvo lietuvių vienybės ir papročių puoselėjimo simbolis.
Alates 1950. aastast korraldatakse laulupeol ka tantsupäeva, kus tantsurühmad üle Leedu tantsivad Leedu rahvatantse.
Nuo 1950 m. Dainų šventę papildė Šokių diena. Šokių kolektyvai iš visos Lietuvos šoka lietuvių liaudies šokius.
Rahvatantsud ja -laulud ülistavad riiki ja väljendavad rahva iseloomu, ajalugu, usku, elulaadi ja isegi ümbritsevat loodust.
Liaudies šokiais ir dainomis garsinamas savas kraštas, išreiškiamas tautos charakteris, istorija, tikėjimas, gyvenimo būdas, net supanti gamta.
Laulupeo ajal kantakse sageli rahvariideid. Igal Leedu regioonil on oma riided – teistest erinevad.
Dainų šventės metu paprastai dėvimi tautiniai drabužiai. Kiekvienam iš Lietuvos etnografinių regionų būdingi skirtingi rūbai.
Orkestriõhtu on publiku seas väga populaarne. Sellel osaleb keskmiselt 3000 artisti. Ansamblid võivad koosneda 10–70 liikmest.
Ansamblių vakaras žiūrovų labai mėgstamas, kadangi ansamblių vakare dalyvauja vidutiniškai 3 tūkstančiai atlikėjų. Vieną ansamblį gali sudaryti nuo 10 iki 70 narių.
2003. aastal tunnistas UNESCO maailmapärandi nimistusse Eesti, Läti ja Leedu laulu- ja tantsupidude traditsioon ja sümboolika.
2003 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESCO pripažino žmonijos kultūros paveldo šedevru.
Samuti toimub laulu- ja tantsupidu Leedu ja Baltimaade koolinoortele ja õpilastele. Festival kannab nime Gaudeamus.
Taip pat vyksta moksleivių, Pasaulio lietuvių, Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės. Studentų šventė vadinama „Gaudeamus“.
Laulupidu on Leedu olulisim kultuurisündmus, mis ühendab kõiki põlvkondi, tugevdab Leedu ühtsust ja austab seda kogu maailmas.
Dainų šventė - tai svarbiausias Lietuvos kultūros įvykis, jungiantis visas kartas, stiprinantis Lietuvos vieningumą ir garsinantis ją visame pasaulyje.
2024. aastal tähistas laulupidu 100. sünnipäeva. Kas olete kuulnud 20 000 lauljast koosneva koori häält? Kas olete kunagi näinud rohkem kui 9000 tantsijat ühte tantsu esitamas?
2024 m. Dainų šventė minės jubiliejinį šimtąjį gimtadienį. Ar esate girdėję, kaip skamba choras, kuriame – 20 tūkstančių dainininkų? Ar kada matėte, kaip vieną šokį atlieka daugiau nei 9 tūkstančiai šokėjų?