
Aftur í leit
Stefan Nielsen
þýtt á grænlenska frá Agapeta S. JensenFregata “Jutlandija” yra ilgiausias pasaulyje medinis laivas, kuris yra išsaugotas. Jis yra 71 metro ilgio ir beveik 14 metrų pločio. Jis išplaukė į jūrą lapkričio 20d. 1860 m.
Fregattaen Jylland nunarsuarmi tingerlaataannalinni takinersaavoq suli pigineqartoq. 71meterisut takitigivoq 14 meteringajaallunilu sanimut. 20. November 1860- mi singinneqaqqaarpoq.
Fregata “Jutlandija” buvo trečias iš keturių planuotų laivų Nilso Juelo klasėje. Kiti buvo pavadinti “Nilsas Juelas”, “Fregata Zelandija” ir “Pederis Skramas”.
Fregatten Jylland Niels-Juelip sananiarlugit pilersaarutaani sisamaasuni pingajuusoq. Allat tassaapput ‘Niels Juel’, ‘Fregatten Sjælland’ aamma ‘Peder Skram’.
Fregata buvo pastatyta tiek kaip burinis laivas, tiek kaip garlaivis. Ji turėjo tris stiebus su 29 burėmis ir garo variklį su 400 arklio galių.
Fregatti sananeqarami tingerlaatersortutut aalamillu ingerlateqartussatut sanaajuvoq. Pingasunik napparuteqarpoq 29-nik tingerlaasersinnaalluni ataatsimillu aalamik ingerlateqartumik 400hk sakkortugisumik motoreqarluni.
Tuo metu tai buvo greičiausias karinio jūrų laivyno laivas. Jis galėjo plaukti iki 15 mazgų (27 km/h).
Taamanikkut imarsiornermi umiarsuit sukkanersarivaat. 15 knob tikillugu sukkatigisinnaagami (27km/t).
Fregata turėjo 437 vyrų įgulą, kurie dirbo pamainomis. 4 valandos darbo, 4 valandos miego ir 4 valandos maistui bei atsipalaidavimui. Jauniausiems buvo 14 metų ir jie buvo vadinami “parako nevykėliais”, nes jie turėjo nešti paraką.
Fregatti 437-nik paarlakaajaattunik inuttaqarpoq. Nal. ak sisamat sulereerunik nal.ak sisamat sinissapput aamma nal. ak sisamat nerinermut qasuersernermullu atorneqartarlutik. Sulisuni nukarliit 14-nik ukioqartarput taaneqartarlutik “krudtaber” paassanik aallertartuummata.
Umiarsuaq 44-nik qamutileqarpoq. 30-nik svenskinik savimminernik qamutileqarluni allallu 14-t.
1862- mi umiarsuaqSavalimmiuniippoq aammalu nunarsuarmi saqqummersitsinersuarmut Londonimi peqataalluni.
1864 m. Danija pradėjo karą prieš Prūsiją ir Austriją. Jis buvo vadinamas antruoju Šlėzvigo karu. Fregata dalyvavo Helgolando mūšyje gegužės 9 d.
1864- mi Danmark Preussenimut Østrigimullu sorsulerpoq. Slesviskit sorsuunnerisa aappaannik taaneqartumik. Fregatten aamma Helgoland-mi sorsuunnermut 9. maj peqataavoq.
Jūrų mūšis truko dvi valandas, o “Jutlandija” paleido 611 šūvių. Fregatai “Jutlandija” šone buvo pramušta skylė, o Danija iš viso prarado 14 vyrų, kurie palaidoti Norvegijoje, Kristiansande.
Immami saassussineq nal.ak marlunnik sivisussuseqarpoq. Jyllandi 611-riarluni qamutilissimavoq. Fregatten Jyllandip saneraa putuneqarpoq Damarkilu inunnik 14-nik annaasaqarpoq, taakkulu Kristansandimi Norgemiittumi tamarmik ilineqarput.
Danija laimėjo jūrų mūšį, tačiau karą pralaimėjo. Danija neteko Šlėzvigo- Holšteino (šiaurės Vokietija) - iki Karališkojo ežero (Pietų Jutlandija).
Danmark immami saassussinermi ajugaavoq, kisianni sorsuunnermi ajorsarluni, taamaalilluni Danmarkip Slesvig-Holsten (Tysklandip avannaa) -avunga Kongeåen-p (Sønderjylland) annaavaa.
1874-1886 m. fregata tarnavo kaip karališkas laivas Christianui IX. Su laivu jis lankėsi Islandijoje, Farerų salose ir Rusijoje.
1874-1886 Umiarsuaq kunngit Christian qulingiluaata umiarsuarivaa. Kunngi Savalimmiut aamma Ruslandi taassuminnga tikeraartarpai.
1936-1956 m. fregata švartavosi Kopenhagoje. Čia jis veikė kaip logistikos laivas vaikams iš provincijos, kurie stovyklaudavo Kopenhagoje.
1936-miit 1959-mut umiarsuaq Københavnimiippoq. Tassaniinnerani atuartut Københavnip eqqamiuilu atuarnerminni “aallaarsimaarfigisarpaat”.
1960 m. fregata “Jutlandija” atplaukė į Ebeltoft, kur yra ir šiandien. Po daugelio metų restauravimo laivas buvo atidarytas 1994 m. kaip muziejus.
1960-mi umiarsuaq Jyllandimut Ebeltoftimut pivoq. Suli ullumikkut tassaniippoq. Ukiorpassuit nutarterneqareerluni 1994- mi katersugaasivittut ammarneqarpoq.
Illit nunagisanni umiarsuarmik tusaamasamik peqarpa?