Broyt
mál
Play audiofilelt
Býflugur og býflugnarækt
2
Bitės ir bitininkystė

Carl-Gustav Hardonk Nissen

Týtt: Austė Zaleckaitė
3
4

Mannfólkið hefur alla tíð elskað hunangið frá býflugunum. Um 8000 ára gamalt hellamálverk frá Spáni sýnir fólk taka hunang úr býkúbu.

Žmonės visada mėgo bičių medų. Ispanijoje 8000 metų senumo uolos paveikslas parodo, kaip žmogus renka medų tiesiai iš avilio.


Play audiofile 5
6

Á miðöldum var hunang notað sem sæta þegar enginn sykur var til eins og í dag. Hægt er að nota hunang í stað sykurs t.d. í bakstur.

Viduramžiais medus buvo naudojamas kaip saldiklis,nes žmogus neturėjo galimybės gauti cukraus taip, kaip mes turime šiandiena. Medų galite lengvai naudoti vietoj cukraus, pavyzdžiui kepiniams.


Play audiofile 7
8

Hægt er að halda býflugur á ólíkan hátt. Hús býflugnanna kallar maður býflugnastaður. Í náttúrunni heitir verustaður þeirra býkúpa sem þær búa sjálfar til úr trjábol eða svipuðu efni.

Bites galima laikyti įvairiais būdais. Bičių namai vadinami aviliais. Atvirame lauke bitės gyvena aviliuose, jos pačios gamina tuščiavidurius medžių kamienus ir panašiai.


Play audiofile 9
10

Býflugurnar búa alltaf til sexstrengd hólf. Þess vegna hefur ræktandinn sett upp þunnar vaxplötur sem þær byggja við. Þegar býflugurnar hafa byggt plötuna í rétta þykkt er hægt að nota þær til að klekja út, fyrir frjó eða hunang. Hvíti depillinn í miðjunni er egg sem drottning verpti.

Bitės visada kuria šešiakampius (heksagonus). Todėl bitininkas į avilį įdeda plonas vaškines lentas, ant kurių bitės stato toliau. Bitėms sulipdžius reikiamo storio plokštelę, ją galima naudoti jaunikliams, žiedadulkėms ar medui. Balti langeliai ląstelės centre yra kiaušinis, kurį padėjo bičių motinėlė.


Play audiofile 11
12

Um mitt sumar þegar mest er af býflugum getur einn staður haft um 60.000 býflugur. Staðurinn getur haft þrjár mismunandi tegundi, Drottningar, þernur, og vinnuflugur. Drottningin er stærst þeirra.

Vasaros viduryje, kai yra daugiausia bičių, spiečiuje gali būti iki 60 000 bičių. Avilyje yra trijų skirtingų rūšių bitės: motinėlės, tranai ir bitės darbininkės. Motinėle yra didžiausia bitė.


Play audiofile 13
14

Það er ein drottning á hverju svæði. Hún verpir eggjum. Þernurnar eru fáir. Þær para sig með drottningum frá öðrum stöðum og dreifa genunum. Flestar býflugur eru vinnudýr. Þær fóstra afkvæmið, sækja frjó og blómasafa og búa til hunang. Drottningin ákveður kynið.

Avilyje yra tik viena motinėle. Ji deda tik kiaušinius. Yra tik keli tranai. Jie turi poruotis su kitų avilių motinėlėmis, kad paskleistų spiečiaus genus. Dauguma bičių yra bitės darbininkės. Jos augina jauniklius, surenka žiedadulkes ir nektarą ir iš jų gamina medų. Bičių vaidmenį nustato karalienė.


Play audiofile 15
16

Býflugnaræktandinn vinnur með flugunum frá vori til hausts. Hann lítur m.a. eftir hvort býflugurnar hafi ,,frjókornabuxur” en það kallast litar kúlur frjókorna sem býflugurnar hafa á afturfótunum.

Bitininkas su bitėmis dirba nuo pavasario iki rudens. Bitininkas be kita ko prižiūri, ar bitės nešioja „žiedadulkių kelnes“. „Žiedadulkių kelnės“ yra maži žiedadulkių kamuoliukai, kuriuos bitės surinko ant užpakalinių kojyčių.


Play audiofile 17
18

Býfluga heimsæki mörg blóm á flugleiðinni. Í hvert sinn sem hún heimsækir blóm fær hún smá blómasafan á líkamann sem hún tekur með á annað blóm. Þetta kallast frævun og er mikilvægt fyrir plönturnar.

Bitės vienu skrydžiu aplanko daugybę gėlių. Kiekvieną kartą, kai bitė aplanko gėlę, ant jos kūno patenka šiek tiek žiedadulkių, kurias ji nuneša kitai gėlei. Tai yra vadinama apdulkinimu. Tai labai svarbu augalams.


Play audiofile 19
20

Í upphafi sumars byrja býflugurnar að safna hunangi fyrir veturinn. Ræktandinn lítur eftir býflugunum um það bil einu sinni í viku til kanna hvort þær hafi það ekki fínt.

Vasaros pradžioje bitės pradeda rinkti medų, kurį laiko žiemai. Bitininkas apžiūri bites maždaug kartą per savaitę, kaip joms sekasi.


Play audiofile 21
22

Ræktandinn athugar hvort það sé nóg pláss. Verði það of lítið búa býflugurnar til auka drottningu. Helmingurinn myndi svo yfirefa vaxplötuna og fara í tré eða runna. Þetta heitir ,,sveimhugi.” Enginn eigandi á sveimhuga svo þeir mega taka alla með heim og setja í tóman býflugnastað.

Bitininkai dažnai tikrina, ar yra pakankamai vietos. Jei erdvė tampa per ankšta, bitės paskiria dar vieną motinėlę. Tad pusė spiečiaus turės palikti avilį ir įsikurti medyje ar krūme. Tai reiškia, kad jie tapo nauju spiečiumi. Paprastai bitininkai turi ne vieną spiečių, todėl ir naująjį spiečių parsigena namo į tuščią avilį.


Play audiofile 23
24

Ræktandinn uppsker þegar ⅔ af plötunum eru vaxlagðar. Vaxið er fjarlægt og plöturnar eru þeyttar í hunangs þeytu. Hunangið fer í fötu og hrært þar til það er tilbúið og þá sett í gler.

Bitininkai renka medų tol, kol ⅔ lentelės užpildomas vašku. Vaškas pašalinamas, o lentelės išsukamos tam skirtame prietaise. Medus suteka į kibirą, kuriame jis sumaišomas ir paruošiame supilti į stiklainius.


Play audiofile 25
26

Flesta býflugur deyja í lok sumars. Afgangurinn fær sykurmassa í stað hunangs á haustin. Á veturnar passa býin sig sjálf. Þær sitja í hnapp þar sem hitinn er 30-35℃. þær hreyfa sig hægt til að spara orku.

Dauguma bičių miršta vasarą. Likusios rudenį gauna cukraus masę kaip medaus pakaitalą. Žiemą bitės pasirūpina savimi. Jos tupi susiglaudusios, kur temperatūra yra 30–35℃. Taupydamos energiją juda labai lėtai.


Play audiofile 27
28

Flestir uppskera hunang tvisvar á ári. Það finnast margar tegundir af hunangi: Repjuhunang, blómahunang, lynghunang og fleira tegundir.

Dauguma žmonių medų renka du kartus per metus. Yra daugybė medaus rūšių: rapsų, gėlių, viržių ir dar daugiau.


Play audiofile 29
30

Ef við hefðum ekki býflugur, myndu tré, blóm og berjarunnar deyja smá saman og við fengjum ekki þennan yndislega mat sem ávaxtatré gefa. Heimsmarkmið Sameinuðu þjóðanna númer 15 fjallar um að vernda ,,Lífið á landinu.”

Jei neturėtume bičių, medžiai, gėlės ir uogakrūmiai ilgainiui išnyktų ir mes negautume nuostabaus maisto, kurį teikia vaismedžiai. JTO 15-asis pasaulio tikslas  yra apsaugoti „Gyvenimą sausumoje“.


Play audiofile 31
32

Þess vegna eigum við að passa upp á býflugurnar og sjá til þess að það sé nóg af blómum í náttúrunni og nota ekki plöntueitur sem drepur býflugurnar. Margir sjá ekki mun á geitungi og býflugu. Getur þú það?

Todėl privalome pasirūpinti bitėmis ir įsitikinti, kad gamtoje būtų gausu žiedų, nenaudoti herbicidų, naikinančių bites. Daugelis žmonių negali atskirti vapsvos nuo bitės. Ar gali Tu?


Play audiofile 33
Býflugur og býflugnarækt

Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh: S1: Pexels.com + globalgoals.org S4: Jose Morella - es.wikiloc.com S6: Taccuino Sanitatis - 14. årh. - commons.wikimedia.org S8+10+12+20+24+26+28: Carl-Gustav Hardonk Nissen S14: Franz Schmid - pixabay.com S16: Pixnio.com S18: Tim Hill - pixnio.com S22: Berit Hardonk Nissen S30: Globalgoals.org S32: Ralph - Pixabay.com + David Hablützel - pexels.com
Forrige side Næste side
X