lt
Aftur til leiting
Broyt
mál
mál
ltMūsų Saulės sistemos planetos
Gongustjørnurnar í okkara sólskipan
1. a og 6. b Vonsild Skole
Týtt: Asta Wolles
4
Mūsų saulės sistemą sudaro aštuonios planetos, kurios sukasi aplink saulę. Pirmosios keturios planetos yra akmeninės, o kitos keturios dujinės. Saulė yra didelė žvaigždė.
Í okkara sólskipan eru átta gongustjørnur, sum mala kring sólina. Fýra tær fyrstu eru úr steini, og fýra tær seinastu eru úr gassi. Sólin er ein stór gongustjørna.
6
Planetų pavadinimai vardijami pradedant nuo tų, kurie arčiausiai Saulės: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas. Visos planetos pavadintos romėnų mitologijos dievų vardais.
Nevndar frá sólini og úteftir eita gongustjørnurnar: Merkur, Venus, Tellus (Jørðin), Mars, Jupiter, Saturn, Uranus og Neptun. Allar eru uppkallaðar eftir gudum í rómversku gudalæruni.
8
Merkurijus yra tamsi ir apleista akmeninė planeta. Temperatūra gali siekti net 450ºC dieną ir iki –170ºC naktį. Tai mažiausia planeta.
Merkur er ein myrk og oyðin gongustjørna úr steini. Hitin kann koma heilt upp í 450 hitastig um dagin og niður í -170 kuldastig um náttina. Hon er hin minsta gongustjørnan.
10
Venera yra trečia mažiausia planeta. Ji taip pat yra pati ryškiausia, todėl dažnai gali būti matoma iš Žemės. Veneros temperatūra visada yra apie 465℃.
Venus er hin triðiminsta gongustjørnan. Hon er eisini tann bjartasta, og tí sæst hon ofta av Jørðini. Hitin á Venus er altíð umleið 465 hitastig.
12
Žemės tikslus pavadinimas yra Tellus. Ji yra Veneros dydžio. Ji taip pat vadinama „Mėlynąja planeta“. Taip yra todėl, kad apytiksliai 70% Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu. Tai vienintelė žinoma planeta, kurioje yra gyvybė. Aplink Žemę skrieja Mėnulis.
Í veruleikanum eitur Jørðin Tellus. Hon er um somu stødd sum Venus. Hon verður eisini kallað “Hin bláa gongustjørnan.” Tað kemst av, at umleið 70% av henni er undir í vatni. Hon er einasta gongustjørnan, har vit vita við vissu, at lív er at finna. Mánin melur um Jørðina.
14
Marsas dar vadinamas „Raudonąja planeta“. Marse temperatūra yra žemesnė nei Žemėje, vidutiniškai -60℃. Marsas turi du mėnulius. Į Marsą buvo išsiųstos kelios nepilotuojamos raketos. Žmonės ateityje planuoja skristi į Marsą.
Mars verður kallað “Hin reyða gongustjørnan.” Tað er kaldari á Mars enn á Jørðini. Í meðal eru -60 kuldastig. Mars hevur tveir mánar. Fleiri ómannað rúmdarfør eru send til Mars. Ætlanin er at senda fólk á Mars einaferð í framtíðini.
16
Jupiteris yra didžiausia planeta visoje Saulės sistemoje ir sveria beveik tris kartus daugiau nei visos kitos planetos kartu sudėjus. Tai yra dujinė planeta su tvirta šerdimi. Jupiteris turi 63 žinomus mėnulius.
Jupiter er størsta gongustjørnan í allari sólskipanini og vigar næstan tríggjar ferðir so nógv sum allar hinar gongustjørnurnar til samans. Hon er úr gassi við einum føstum kjarna. Jupiter hevur 63 mánar, sum vit vita um.
18
Saturnas yra antra pagal dydį planeta. Tai planeta su aiškiais žiedais aplink ją. Saturnas taip pat yra dujinė planeta. Saturnas turi 62 žinomus mėnulius.
Saturn er næststørsta gongustjørnan. Hon er tann gongustjørnan, har ringarnar kring hana eru týðiligast. Saturn er eisini úr gassi. Saturn hevur 62 mánar, sum vit vita um.
20
Uranas buvo pirmoji rasta planeta - 1781 m. Tai ramiausia dujinė planeta Saulės sistemoje. Audrų beveik nėra. Jis neturi kieto paviršiaus, bet turi daug ledo. Temperatūra –200℃. Uranas „ritinėjasi“ aplink saulę.
Uranus var fyrsta gongustjørnan, sum granskarar raktu við - í 1781. Hon er hin róligasta gongustjørnan úr gassi í sólskipanini. Har eru næstan eingir stormar. Yvirflatan er ikki føst, men har er nógvur ísur. Har eru -200 kuldastig. Uranus melur runt um sólina.
22
Neptūnas panašus į Uraną. Jis yra šiek tiek mažesnis, bet sveria daugiau. Neptūne yra galingiausi uraganai visoje Saulės sistemoje. Vėjo greitis gali būti didesnis nei 2000 km/h. Mes žinome apie 14 mėnulių aplink Neptūną.
Neptun líkist Uranus. Hon er nakað minni, men vigar meiri. Á Neptun eru tær ringastu ódnirnar í allari sólskipanini. Vindurin kann koma upp í 2000 km/t. Neptun hevur 14 mánar, sum vit vita um.
24
Veitst tú um annað, sum finst í okkara sólskipan?
Mūsų Saulės sistemos planetos
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1+4: Manvendra Singh - pixabay.com
S6: Image Editor - flickr.com
S8+10+12+16+18+20+22: NASA - commons.wikimedia.org
S14: ESA - commons.wikimedia.org
S24: Pxhere.com
© 2020 atlantbib.org
X