mál
Thordis Dahl Hansen
Týtt: Milda RemeikaitėFarerų salose labai įprasta kepti žagarėlius Kalėdoms.
Siðvenjan, at kóka kleynur til jóla, stavar heilt aftur frá miðøldini, tá ið tað ikki var vanligt at brúka ovn til matgerð. Kleynur eru eisini partur av jólabakstrinum í Íslandi, Norra, Danmark og Svøríki.
Kalėdų žagarėlių kepimo tradicija prasidėjo viduramžiuose, prieš tai buvo įprasta virti orkaitėje. Žagarėliai taip pat yra kalėdinių sausainių dalis Islandijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Švedijoje.
Her er ein uppskrift:
125 g av margarini + 350 g av sukri
3 egg + 1½ dl av mjólk
5 súpisk. av kardamummum
3 súpisk. av bakipulvuri
uml. 1 kg av hveitimjøli
Štai receptas:
125 g margarino + 350 g cukraus
3 kiaušiniai + 150 ml pieno
5 spk. kardamonas
3 spk. kepimo miltelių
maždaug 1 kg miltų
Síðan skulu tær skerast við kleynusporanum. Kleynurnar skulu hava skap, sum ein romba.
Tada jie turėtų būti supjaustyti specialiu peiliuku. Jie supjaustomi rombo formomis.
So skulu tær snúgvast. Tann eini endin verður vendur ígjøgnum miðjuna á kleynuni, soleiðis at kleynan kemur at líkjast einari sloyfu.
Tuomet žagarėliai turi būti suformuoti. Vienas iš patarimų yra ištraukti du kampus per skylę viduryje ir tokiu būdu atrodo kaip kilpa.
Kleynurnar verða kókaðar í heitari olju, og tað eru bert nakrar kleynur í grýtuni í senn.
Žagarėliai verdami aliejuje ir puode turėtų būti tik keli žagarėliai vienu metu.
Tað er ikki leingi, til tær eru klárar at taka upp aftur. Kleynurnar skulu vera ljósabrúnar.
Neilgai trukus juos galima traukti iš puodo. Jie turėtų atrodyti kaip auksiniai.
Jie dedami į didelę krūvą, kad atvėstų.
Tuomet metas „drakono burnai“. Tai yra kavos ar arbatos puodelis su žagarėliais.
Ar žagarėliai yra jūsų kalėdinės tradicijos dalis?
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1-26: Thordis Dahl Hansen