kl
Bååstede ohtsedh
Tjaeledh
gïele
gïele
klltPlastikki immami - (FN17 nunarsuup anguniagaa)
Plastmasė jūroje - (JT 17 pasaulio tikslų)
Freja Nicolajsen, Emma Gade og Stine Sørensen - Vonsild Skole
Jarkoestamme Augustė Baranauskaitė - Simono Daukanto Gimnazija
4
Plastikki nunarsuup imartaani ajornartorsiuutaaqaaq. Ukiut tamaasa 8 million tons missaaniittut plastikkit immamut pisarput. Ilimagineqarpoq ukiut 10-t qaangiuppata 16 million toni immamut eqqarneqartalersimassasut.
Plastikas yra didelė problema pasaulio jūrose. Yra maždaug 8 milijonai tonų plastiko, kuris kasmet patenka į vandenyną. Manoma, kad per 10 metų kiekvienais metais bus išmesta 16 milijonų tonų.
6
Taakkunaniit Ukiumut 8 million toni plastikkit 70%-ii immap naqqanut kivisarput. Kingunerisinnaavaalu imaq plastikkeqarnerulissasoq aalisagaqarnermiit.
Iš 8 milijonų tonų plastiko, kuris kasmet patenka į vandenyną, 70% jo nusėda į dugną. Netrukus jūroje gali būti daugiau plastiko nei žuvies.
8
Danmarkimi Jyllandip kitaata sineriaani ukiut tamaasa 1000 ton plastikkit nunataanut tipisarsimapput.
Danijos vakarinėje Jutlandijos pakrantėje kasmet išplaunama daugiau kaip 1000 tonų plastiko.
10
Plastikki immamiitilluni seqernup qinngornerisa UV-ata plastikki aqilisittarsimavaa. Taamaasilluni plastikki aserujanerulersarpoq, naggataatigullu mikroplastinngortarluni isinit takuneqarsinnaanngitsoq. Nungunngisaannassallutillu.
Kai plastikas yra jūroje, saulės UV spinduliai plastiką daro trapų. Tuomet plastikas lengvai lūžta ir ilgainiui virsta mikroplastika, kurios nematote. Jis niekada neišnyksta.
12
Plastikki sivisuumik piusarpoq mikroplastinngornissami tungaanut. Plastikkit ilaat ukiuni 500-juni piusarput mikroplastinngunnginnerminni.
Plastikas ilgai išlieka, kol virsta mikroplastika. Kai kurie plastikai išlieka 500 metų, kol virsta mikroplastika.
14
Plastikki pisuulluni ukiumut miluumasut saaniluillu 100.000-tit missaaniittut timmissallu 1 mio. missaaniittut toqusarput. Isumaqartarsimagamik plastikki nerisassaasoq. Timmissat 95%-ii naavini plastikkiaraqartarsimapput.
Apie 100 000 žinduolių ir vėžlių ir 1 mln. jūrų paukščių kasmet miršta dėl plastiko. Jie dažnai mano, kad plastikas yra maistas. 95% visų jūros paukščių skrandyje yra mažų plastiko gabalėlių.
16
Mikroplastit plastikkerujussuarnit ulorianarnerupput. Uumasut immamiittut tamarmik mikroplastit immamiittut iijorartoortarsimavaat.
Mikroplastika yra daug pavojingesnė už didelius plastiko gabalus. Visi vandenyno gyvūnai sugers mikroplastiką vandenyje.
18
Uumasut immamiittut plastikkitorsimappata mikroplastitaa nerisatsinnut pisarpoq. Taamaasilluni Plastikkit nunamut eqqartakkagut ajornerusumik naatsinnut pisarput.
Kai gyvūnai valgo maistą, mikroplastikas patenka į jų organizmą, kurį mes valgome iš jūros. Dėl to plastikas, kurį mes metame ant žemės, blogiausiu atveju, patenka į mūsų pačių skrandžius.
20
Ilisimatuut paasisimavaat nunap sineriaata eqqaani 50 km-imi ungasissusilimmi inuit najugalinneersuusartut. Plastikkit teqqaasarsimapput immamullu pisarlutik.
Tyrėjai nustatė, kad daugiausia plastiko dažniausiai gauna žmonės, gyvenantys 50 km atstumu nuo kranto, nes plastikas pučia aplink vandenyną.
22
Nunarsuup anguniagaata 14-ip iliuuseriniagaraa immami mingutitsineq annikillisarniassallugu. Eqqarsaatigisarsimaviuk plastikkinik igitsigaangavit sumut pisarneranik?
14 darnaus pasaulio vystymo tikslas, be kita ko, numato jūros taršos mažinimą. Ar galvojate apie tai, ką darote iš savo plastiko atliekų, kai jas išmetate?
Plastikki immami - (FN17 nunarsuup anguniagaa)
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh: S1: photolib.noaa.gov S4: Brian Merrill - pixabay.com S6: Kevin Krejci - flickr.com S8: Sandra Altherr - pixabay.com S10: Kein - commons.wikimedia.org S12: MaxPixel.net S14:Stefan Leijon - flickr.com S16: Thue - commons.wikimedia.org S18: John Brookes - pixabay.com S20: RitaE - pixabay.com S22: Globalgoals.org
© 2019 atlantbib.org
X