lt
Tilbake til søk
Skift
språk
språk
ltNorðurlendsk fløgg
Šiaurės šalių vėliavos
Stefan Åge Hardonk Nielsen
Omsett til litauisk av Ula D - Vilniaus Simono Daukanto gimnazija
4
Tai yra Švedijos vėliava. Ji yra mėlyna su geltonu kryžiumi. Ji datuojama XVI a.
6
Čia yra Norvegijos vėliava. Ji yra raudona, balta, ir mėlyna. Ji datuojama 1821 m.
8
Íslendska flaggið er mest blátt. Tað hevur ein reyðan og ein hvítan kross. Tað hevur verið alment flagg í Íslandi síðani 1915.
Islandijos vėliava daugiausia mėlyna. Ji turi raudoną ir baltą kryžius. Tai yra oficiali Islandijos vėliava nuo 1915 m.
10
Štai Danijos vėliava. Ji yra raudonos ir baltos spalvos. Ji vadinama Dannebrogu.
12
Føroyar hava eisini eitt flagg. Tað er reytt, hvítt og blátt. Flaggið eitur Merkið. Tað varð fyrstu ferð brúkt í 1919.
Farerų salos taip pat turi vėliavą. Ji raudona, balta ir mėlyna. Vėliava vadinasi Merkið, o tai reiškia „Ženklas“. Pirmą kartą ji buvo panaudota 1919 m.
14
Grønlendska flaggið verður nevnt Erfalasorput, sum merkir “okkara flagg”. Tað hevur eina sól í miðjuni, sum rísur úr sjónum. Flaggið er reytt og hvítt.
Grenlandijos vėliava vadinama Erfalasorput, kuri reiškia „Mūsų vėliava“. Jos viduryje yra saulė, kylanti iš jūros. Vėliava yra raudona ir balta.
16
Her er finska flaggið. Tað er hvítt og blátt. Tað nevnist Siniristilippu, sum merkir “blátt krossflagg”.
Tai vėliava iš Suomijos. Ji balta ir mėlyna. Ji vadinama Siniristilippu, kas reiškia „mėlyno kryžiaus vėliava“.
18
Blátt, gult og reytt er í álendska flagginum. Tað er frá 1953. Tað líkist svenska flagginum við einum reyðum krossi í miðjuni fyri at vísa teirra svensku røtur, hóast teir hoyra til
Finnland.
Alandų vėliavoje yra mėlyna, geltona ir raudona spalvos. Taip yra nuo 1953 m. Panašu, kad Švedijos vėliava su raudonu kryžiumi viduryje rodo Švedijos šaknis, nors salos priklauso Suomijai.
20
Her er sámiska flaggið, sum sámarnir í Noregi, Svøríki, Finnlandi og Russlandi brúka. Tað hevur verið viðurkent síðani 1992.
Čia yra samių vėliava, kurią samiai naudoja Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje. Ji buvo pripažinta 1992 m.
22
Norðurlendsk fløgg
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva: S1: Søren Sigfusson - norden.org S4: Håkan Dahlström S6: Connie Isabell Kristiansen S8: Worldislandinfo.com S10: Kenneth Friis Christensen S12: Thordis Dahl Hansen S14: Anna Aleksandrova S16: Iago Laz S18: Mark A. Wilson S20: Connie Isabell Kristiansen S22: ACME Squares
© 2016 atlantbib.org
X