Skipta um
tungumál
Play audiofilelt
Play audiofilekl
Šiaurės šalių vėliavos
Nunat Avannarliit erfalasui

Stefan Åge Hardonk Nielsen

þýtt á grænlenska frá Aviaja Kriegel
3
4

Tai yra Švedijos vėliava. Ji yra mėlyna su geltonu kryžiumi. Ji datuojama XVI a.


Play audiofile

Aana Sverige-up erfalasua. Tungujortuuvoq sungaartumillu sanningasortaqarluni. 1500-kkunninngaanneerpoq.


Play audiofile 5
6

Čia yra Norvegijos vėliava. Ji yra raudona, balta, ir mėlyna. Ji datuojama 1821 m.


Play audiofile

Aana Norge-ip erfalasua. Aappaluttuullunilu qaqortuuvoq aammalu tungujortuulluni. 1821-iminngaanneerpoq.


Play audiofile 7
8

Islandijos vėliava daugiausia mėlyna. Ji turi raudoną ir baltą kryžius. Tai yra oficiali Islandijos vėliava nuo 1915 m.


Play audiofile

Island-ip erfalasua tungujortuuneruvoq. Aappaluttumillu qaqortumillu sanningasortaqarpoq. 1915-imi Island-imi pisortatigoortumik atuutilerpoq.


Play audiofile 9
10

Štai Danijos vėliava. Ji yra raudonos ir baltos spalvos. Ji vadinama Dannebrogu.


Play audiofile

Aana Danmark-ip erfalasua. Aappaluttuullunilu qaqortuuvoq. Dannebrog-mik taaguuteqarpoq.


Play audiofile 11
12

Farerų salos taip pat turi vėliavą. Ji raudona, balta ir mėlyna. Vėliava vadinasi Merkið, o tai reiškia „Ženklas“. Pirmą kartą ji buvo panaudota 1919 m.


Play audiofile

Savalimmiut aamma erfalasuuteqarput. Aappaluttuulluni qaqortuullunilu tungujortuuvoq. Erfalasua taaguuteqarpoq “Merkið” isumaqarporlu “nalunaaqutsiussaq”. Siullerpaamik atuutilerpoq 1919-imi.


Play audiofile 13
14

Grenlandijos vėliava vadinama Erfalasorput, kuri reiškia „Mūsų vėliava“. Jos viduryje yra saulė, kylanti iš jūros. Vėliava yra raudona ir balta.


Play audiofile

Kalaallit Nunaat-ta erfalasua taaguuteqarpoq Erfalasorput, isumaqarporlu “Vores flag”. Qeqqatigut seqineqarpoq immamiit qullariartortoq. Erfalasoq aappaluttuullunilu qaqortuuvoq.


Play audiofile 15
16

Tai vėliava iš Suomijos. Ji balta ir mėlyna. Ji vadinama Siniristilippu, kas reiškia „mėlyno kryžiaus vėliava“.


Play audiofile

Aana erfalasoq Finland-imiit. Qaqortuullunilu tungujortuuvoq. Taaguuteqarpoq Siniristilippu, isumaqarporlu “blå korsflag”.


Play audiofile 17
18

Alandų vėliavoje yra mėlyna, geltona ir raudona spalvos. Taip yra nuo 1953 m. Panašu, kad Švedijos vėliava su raudonu kryžiumi viduryje rodo Švedijos šaknis, nors salos priklauso Suomijai.


Play audiofile

Åland-ip erfalasua tungujortoqarpoq sungaartoqarpoq aappaluttoqarlunilu. 1953-minngaanneerpoq. Sverige-p erfalasua assinguaa aappaluttumik sanningasortalik, takutinniarlugu Sverige-mit toqqammaveqaramik, naak Finland-imut atagaluarlutik.


Play audiofile 19
20

Čia yra samių vėliava, kurią samiai naudoja Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje. Ji buvo pripažinta 1992 m.


Play audiofile

Aana Saamit erfalasuat, taanna saamit Norgimi, Sverigime, Finlandimi Ruslandimilu atortarpaat. 1992-mili akuerisaavoq.


Play audiofile 21
22

Ar galite nupiešti kitas vėliavas?


Play audiofile
Šiaurės šalių vėliavos

Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1: Søren Sigfusson - norden.org
S4: Håkan Dahlström
S6: Connie Isabell Kristiansen
S8: Worldislandinfo.com
S10: Kenneth Friis Christensen
S12: Thordis Dahl Hansen
S14: Anna Aleksandrova
S16: Iago Laz
S18: Mark A. Wilson
S20: Connie Isabell Kristiansen
S22: ACME Squares
Forrige side Næste side
X