lt
Takaisin hakuun
Vaihtaa
kieltä
kieltä
ltMūsų Saulės sistemos planetos
Planehta mijá biejveoalen
1. a og 6. b Vonsild Skole
Käännetty: Gun Aira
4
Mūsų saulės sistemą sudaro aštuonios planetos, kurios sukasi aplink saulę. Pirmosios keturios planetos yra akmeninės, o kitos keturios dujinės. Saulė yra didelė žvaigždė.
Mijá biejveoalen li gáktsa planehta ma biejve birra jålådi. Niellja åvdemus li gierggeplanehta ja niellja maŋemus li gásaplanehta. Biejvve l stuor násste.
6
Planetų pavadinimai vardijami pradedant nuo tų, kurie arčiausiai Saulės: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas. Visos planetos pavadintos romėnų mitologijos dievų vardais.
Planehta guddnedi lagámus biejves: Merkurius, Venus, Gaia (Ednam), Mars, Jupiter, Saturnus, Uranus och Neptunus. Gájkka li jubmela romak åsskos gåhtjoduvvam.
8
Merkurijus yra tamsi ir apleista akmeninė planeta. Temperatūra gali siekti net 450ºC dieną ir iki –170ºC naktį. Tai mažiausia planeta.
Merkurius la sjievnnjis ja ruojos bákteplanehtta. Biejven máhttá gitta 450ºC (liegga tsiehka) ållit ja iján -170ºC (galmma tsiehka). Dat la unnemus planehtta.
10
Venera yra trečia mažiausia planeta. Ji taip pat yra pati ryškiausia, todėl dažnai gali būti matoma iš Žemės. Veneros temperatūra visada yra apie 465℃.
Venus la goalmát unnemus planehtta. Dat la aj tjuovggasamos, ja máhttá danen álu Ednamis vuojnnut. Venus la agev birrusin 465ºC (liegga tsiehka).
12
Žemės tikslus pavadinimas yra Tellus. Ji yra Veneros dydžio. Ji taip pat vadinama „Mėlynąja planeta“. Taip yra todėl, kad apytiksliai 70% Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu. Tai vienintelė žinoma planeta, kurioje yra gyvybė. Aplink Žemę skrieja Mėnulis.
Ednam almma Gaiav guddnet. Sämmi stuorre degu Venus la.“ Alek/lahtte planehtta” aj gåhtjoduvvá. Danen gå birrusin 70% tjátjes gåbttjå. Dat la dat ájnna planehtta gånnå dåbddo viesso l. Ednama birra mánno jålåt.
14
Marsas dar vadinamas „Raudonąja planeta“. Marse temperatūra yra žemesnė nei Žemėje, vidutiniškai -60℃. Marsas turi du mėnulius. Į Marsą buvo išsiųstos kelios nepilotuojamos raketos. Žmonės ateityje planuoja skristi į Marsą.
Mars gåhtjoduvvá dat ”ruoppsis planehtta”. Dat la tjoasskáp Marsan gå ednamin. Gasskamierre -60°C (galmma tsiehke). Marsan li guokta máno. Moadda ulmutjadagi vuobmanrakehta li rájaduvvam Marsaj. Garriji ulmutjijt Marsaj rádjat soames bále boahtteájgen.
16
Jupiteris yra didžiausia planeta visoje Saulės sistemoje ir sveria beveik tris kartus daugiau nei visos kitos planetos kartu sudėjus. Tai yra dujinė planeta su tvirta šerdimi. Jupiteris turi 63 žinomus mėnulius.
Jupiter la stuorámus planehtta jårbbå biejveoalen ja la vargga gålmågierde låsep aktan gájkka planehtajs. Dat la gásaplanehtta nanos sisnutjijn. Jupiterin li 63 oahpes máno.
18
Saturnas yra antra pagal dydį planeta. Tai planeta su aiškiais žiedais aplink ją. Saturnas taip pat yra dujinė planeta. Saturnas turi 62 žinomus mėnulius.
Saturnus la vargga stuorámus planehtta. Danna li tjielggasamos gievlle birra. Saturnus la aj gásaplanehtta. Saturnusin li 62 máno oahpes mánuj.
20
Uranas buvo pirmoji rasta planeta - 1781 m. Tai ramiausia dujinė planeta Saulės sistemoje. Audrų beveik nėra. Jis neturi kieto paviršiaus, bet turi daug ledo. Temperatūra –200℃. Uranas „ritinėjasi“ aplink saulę.
Jahke 1781 lij Uranus dat vuostasj planehtta mejt ájtssin. Dat la sieddosamos gásaplánehtta biejveoalen. Ij vargga vå biekka. Danna ij la nanos ålgusj valla edna jiegŋa.Dat la -200°C (galmma tsiehka). Uranus biejve birra jålåt.
22
Neptūnas panašus į Uraną. Jis yra šiek tiek mažesnis, bet sveria daugiau. Neptūne yra galingiausi uraganai visoje Saulės sistemoje. Vėjo greitis gali būti didesnis nei 2000 km/h. Mes žinome apie 14 mėnulių aplink Neptūną.
Neptunus la Uranusa muoduk. Dat la binná unnep, valla däddá ienep. Neptunusin li garrasamos virro ålles biejveoalenin. Bieggat máhttá ienep gå 2000 km/d. Neptunusa birra li 14 máno.
24
Diedá gus ietjáj birra, mij mijá biejveoalen gávnnu?
Mūsų Saulės sistemos planetos
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1+4: Manvendra Singh - pixabay.com
S6: Image Editor - flickr.com
S8+10+12+16+18+20+22: NASA - commons.wikimedia.org
S14: ESA - commons.wikimedia.org
S24: Pxhere.com
© 2020 atlantbib.org
X