Tagasi otsingusse
Vaheta
keelt
keelt
Mylius-Erichsen - Sikuiuitsumi ilisimasassarsiortartoq
Mylius-Erichsenas - danų poliarinio rato tyrinėtojas
Stefan Nielsen
Tõlkija: Aurimas Daukantas - Vilniaus Simono Daukanto gimnazija
4
Ludvig Mylius-Erichsen qallunaajuvoq Sikuiuitsumi ilisimasassarsiortartoq aamma atuakkiortoq.
Ludvigas Mylius-Erichsenas buvo danų poliaristikos mokslininkas ir autorius.
6
Mylius-Erichsen Viborgimi januaarip 15-iani 1872-mi inunngorsimavoq. Ringkøbingimi Jyllandip kitaaniittumi peroriartorluni.
Mylius-Erichsenas gimė Viborge 1872 m. sausio 15 d., bet užaugo Ringkøbinge Vakarų Jutlandijoje.
8
Inuusuttuulluni Københavnimut nuuppoq. Tusagassiortutut sulisimavoq isiginnaagassiamillu saqqummiussisimalluni.
Būdamas jaunuoliu persikėlė į Kopenhagą, kur dirbo žurnalistu ir publikavo pjeses.
10
Mylius-Erichsen Islandimut angalatilluni qallunaaq/kalaaleq ilisimasassarsiortartoq Knud Rasmussen naapippaa.
Kelionėje į Islandiją Mylius-Erichsenas susitiko su kitu garsiu Danijos / Grenlandijos poliarinio rato tyrinėtoju Knudu Rasmussenu.
12
1902-miit 1904-mut Kalaallit Nunaata kitaani ilisimasassarsioqatigiissimapput. Taagusersimallugulu “Kalaallit oqaluttuarisaanerat pillugit katersuinermi ilisimasassarsiorneq”.
1902–1904 m. jie kartu surengė Grenlandijos ekspediciją Vakarų Grenlandijoje. Ji vadinosi „Literatūrinė Grenlandijos ekspedicija“.
14
1906-imi Mylius-Erichsen aappassaanik ilisimasassarsioqqippoq. Tamatumuuna Kalaallit Nunaanni Tunup avannaanut. Tassani piffiup nunataa nunap assiliorniarlugu. Atserpaallu “Danmarkip-ilisimasassarsiornera”.
1906 m. Mylius-Erichsenas pradėjo antrąją ekspediciją. Šį kartą į šiaurės rytų Grenlandiją. Čia jie turėjo sudaryti vietovės žemėlapį. Ji buvo pakrikštyta „Danijos ekspedicija“.
16
Mylius-Erichsen toquvoq novemberip 25-ani 1907-ip missaani. Piffimminut uteqqinngitsoorpoq. Siku sukkasuumik aakkiartupallassimammat. Ilimagaat qiulluni perlerlunilu toqusimassasoq. Timaa nassaarineqanngisaannarpoq.
Mylius-Erichsenas mirė 1907 m. lapkričio 25 d. Jis nespėjo grįžti į bazę, nes ledas greitai ištirpo. Manoma, kad jis mirė nuo peršalimo ir bado. Jo kūnas niekada nebuvo rastas.
18
Nunap ilaa Mylius-Erichsenip ilisimasassarsiornermini misissorsimasaa atsiunneqarsimavoq. Ateqarluni “Mylius-Erichsenip nunaa” Kalaallit Nunaanni tunup avannaani inissisimalluni.
Jo vardu pavadinta sritis, kurią ekspedicijoje tyrinėjo Mylius-Erichsenas. Ji vadinama „Myliaus Erichseno žemė“ ir yra šiaurės rytų Grenlandijoje.
20
Ar žinai kitus poliarinius mokslininkus?
Mylius-Erichsen - Sikuiuitsumi ilisimasassarsiortartoq
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1+12: Ukendt - kb.dk
S4: Marius Christensen (1874-1907) - ca. 1900 - kb.dk
S6: Hvidesande.dk
S8: Harald Moltke (1871-1960) - 1902 - kb.dk
S10: George Grantham Bain Collection - commons.wikimedia.org
S14: M. Joh. Knudstrup (1854-1940) - kb.dk
S16: Berry Lewis - commons.wikimedia.org
S18: Carport - commons.wikimedia.org
S20: Fridtjof Nansen (1861-1930) - Nasjonalbiblioteket, Norge - flickr.com
© 2019 atlantbib.org
X