Vaheta
keelt
Play audiofilekl
Play audiofilelt
Ataavartumik tunngaveqartumik nukissiaq
Atsinaujinanti energija

4. c Brændkjærskolen - Kolding

Tõlkija: Ignas Celiešius - Vilniaus Simono Daukanto gimnazija
3
4

Ataavartumik tunngaveqartumik nukissiaq innaallagiaavoq aammalu kissartoq, qaqugorsuarmut piusinnaasut. Nukiuvoq avatangiisimut mingutitsinngitsoq.


Play audiofile

Atsinaujinanti energija yra elektra ir šiluma, kuri gali tęstis amžinai. Tai energija, kuri neteršia aplinkos.


Play audiofile 5
6

Ataavartumik tunngaveqartumik nukissiaq taaneqartarportaaq nukik qinigassaq alla. Soorlu ukuusinnaapput, Seqerngup qinngornerinik tigooraassut, anorisaatinit innaallagissiorneq, imermik nukissiorneq, biogassi biobrændsel immaqaluunniit nunap kiaa.


Play audiofile

Atsinaujinanti energija taip pat vadinama alternatyvia energija. Pavyzdžiui, tai gali būti saulės elementai, vėjo turbinos, hidroenergija, biodujų biodegalai arba geoterminė šiluma.


Play audiofile 7
8

Pitsaasuuvoq ataavartumik tunngaveqartumik nukissiaq atussallugu, pissutigalugu saniatigut CO₂-liortuunngimmat. CO₂-neutralimik taaneqartarpoq. Aamarutissaq aamma olia qangaaniilli atortakkavut avatangiisimut annertuumik mingutitsisarput.


Play audiofile

Gera naudoti atsinaujinančią energiją, nes ji nesukuria papildomo CO₂. Tai vadinama neutraliu CO₂. Anglys ir nafta, kuriuos ilgai naudojome, labai teršia aplinką.


Play audiofile 9
10

Seqerngup qinngornerinik tigooraassut atorsinnaasarpoq, seqernup qinngornerisa seqerngup qinngornerinik tigooraassutip eqqornerasigut, qaamaneq sarfannguuttarpoq. Seqernup nukinga killeqanngitsumik isumalluutaavoq aamma ajornanngitsumik ikkussorsinnaalluni  aserfallatsaaliorneqarsinnaallunilu.


Play audiofile

Saulės elementai veikia saulės spindulius, kurie veikdami saulės elementuose šviesą paverčia elektra. Saulės energija yra neribotas resursas, ją lengva įdiegti ir prižiūrėti.


Play audiofile 11
12

Anorleraangat anorisaatinik innaallagissiuutit sarfaliortarput. Isumaqarpoq sarfaliorusaartuaannangajattuusut. Danmarkimi anorisaatit nukinganik atuineq 50%-missaanik annertutigaaq.


Play audiofile

Vėjo jėgainės sukuria galią, kai pučia. Tai reiškia, kad ji beveik visą laiką gamina elektrą. Danijoje suvartojama maždaug 50% šalies vėjo energijos.


Play audiofile 13
14

Imermik nukissiorfik malinnik nukiusinnaalluni immaqaluunniit kuuit sarfarnerusinnaavoq. Norgemi Sverigemilu naliginnaasorujussuupput. Danmarkimi mikisunnguanik sanaartorfiit taamaallaat nassaassaapput. Soorlu sapusiortarput imeq katersorniarlugu taamaasillluni nukissamik annerusumik pilersitsisoqarsinnaavoq.


Play audiofile

Hidroenergija gali būti tiek bangų energija, tiek upių srovė. Be kita ko, ji plačiai naudojama Norvegijoje ir Švedijoje. Danijoje yra tik maži įrenginiai. Tarp kita ko daromos užtvankos, norint surinkti vandenį ir sukurti daugiau energijos.


Play audiofile 15
16

Biogas kiassarnermut atorneqartarpoq. Biogas pilersinneqartarpoq naggorissaatissanit, nerisakunit immaqaluunniit toqoraaviit igitassaanniit. Taava Biogassi qaffattarpoq ruujorit iluasigut. Biogassi taamaasilluni ikuallanneqartarpoq.


Play audiofile

Biodujos naudojamos šilumai. Biodujos atsiranda iš maisto atliekų ar skerdyklos atliekų. Biomasė sukasi didelėse talpyklose. Tada biodujos kyla per vamzdį, kur yra sudeginamos.


Play audiofile 17
18

Biobrændseli tassaavoq assersuutigalugu orpik,orpiit kanaartai aggukkat, ivikkat katersat aamma nunaammi eqqakkat ikuallanneqarsinnaasut kiassarninngorlutik. Aamma imerpalasunngortinneqarsinnaavoq kiisalu assersuutigalugu biilinut atorsinnaalluni.


Play audiofile

Biokuru tampa tokios medžiagos kaip mediena, medienos, šiaudų ir sodo atliekos, kurias galima sudeginti ir paversti šiluma. Taip pat biokuras gali būti ir skystas ir naudojamas pvz. automobiliams.


Play audiofile 19
20

Nunap iluaniit imeq kissartoq nukiuvoq, nunap iluaniit pilersitsisartoq. Islandimi atorneqakkujuttarpoq, innermik anitsiffiugajuttumi. Nunap iluaniit imiup kissarnerata nukinga aamma innermik anitsisarfiunngitsuni atorneqartarsimavoq.


Play audiofile

Geoterminė šiluma yra energija, išgaunama iš žemės vidaus. Ji ypač naudojama Islandijoje, kur yra daug vulkaninio aktyvumo. Geoterminė energija taip pat naudojama tose šalyse, kur nėra vulkaninio aktyvumo.


Play audiofile 21
22

Siunissami pingaartorujussuusussaavoq nukinnik nutaanik assigiinngitsutigut pissarsiniarnissaq. Taamaattumik innaallagiaq aamma imeq assigiinngitsutigut atorlugit misissuersuaarneqarpoq, soorlu timip kissassusaa qanoq sarfaliorsinnaanersoq.


Play audiofile

Ateityje bus dar svarbiau energiją išgauti naujais būdais, todėl daug atliekamų tyrimų susiję su elektros energijos ir šilumos gavimu naujais būdais, pavyzdžiui, kaip kūno šilumą panaudoti elektros energijai gaminti.


Play audiofile 23
24

FN-ip nunarsuup anguniagaani nr. 7-imi imaraa ‘nukik atasinnaasoq’. Pineqarporlu kikkut tamarmik eqqiluinnerusumik aamma akikinnerusumik nukimmik 2030 nallertinnagu pisinnaatitaassasut. Illit qanoq iliorlutit nukimmik sipaaruteqarsinnaavit?


Play audiofile

JT pasaulio tvarumo septintasis tikslas yra „tvari energija“. Viskas priklauso nuo galimybės turėti švarią ir pigią energiją iki 2030 m. Ką galite padaryti, kad taupytumėte energiją?


Play audiofile 25
Ataavartumik tunngaveqartumik nukissiaq

Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh: S1: GCP Gray - flickr.com S4: Jürgen from Sandesneben - commons.wikimedia.org S6: Olearys - flickr.com S8: Klaus-Uwe Gerhardt - pixabay.com S10: MaxPixel.net S12: Jens Cederskjold - commons.wikimedia.org S14: Ulf Larsen - commons.wikimedia.org S16: Gerald Krieseler - pixabay.com S18: Anna Armbrust - pixabay.com S20: Pxhere.com S22: Itneverends - pixabay.com S24: Globalgoals.org
Forrige side Næste side
X