lt
Tilbage til søgning
Skift
sprog
sprog
ltFinnland
Suomija
3 K Grundskolan Norsen
Oversat til litauisk af Fausta Žilinskaitė - Simonas Daukantas gymnasium
4
Finnland hoyrir upp í Norðurlond. Grannalond Finnlands eru Svøríki, Noregi og Russland. Sunnan fyri Finsku víkina er Estland.
Suomija priklauso Šiaurės šalių regionui. Suomijos kaimynės yra Švedija, Norvegija ir Rusija. Į pietus nuo Suomijos įlankos yra Estija.
6
Finnland var partur av Svøríki til 1809, og frá 1809-1917 hoyrdi Finnland undir Russland. Finnland gjørdist sjálvstøðugt land 6. desember 1917.
Suomija buvo Švedijos dalis iki 1809 m., o nuo 1809 iki 1917 m. Suomija priklausė Rusijai. Suomija tapo nepriklausoma 1917 m. gruodžio 6 d.
8
Finnland hevur tvey tjóðarmál, finskt og svenskt. Finskt tosa uml. 88 % av fólkinum og svenskt uml. 5,5 %.
Suomijoje yra dvi nacionalinės kalbos, tai suomių ir švedų. Suomiškai kalba apytiksliai 88% gyventojų ir švediškai apie 5,5%.
10
Í Finnlandi búgva uml. 5,5 milliónir fólk. Høvuðsstaðurin eitur Helsinki. Gjaldoyrað er evra.
Suomijoje gyvena apytiksliai 5,5 milijono žmonių. Sostinė yra Helsinkis (suomių k.)/ Helsingforsas (švedų k.). Valiuta yra eurai.
12
Finnland er eitt fólkaræðisligt lýðveldi. Forseti verður valdur sætta hvørt ár. Í løtuni (2019) er Sauli Niinistö forseti.
Suomija yra demokratinė respublika. Prezidentas renkamas kas 6 metus. Šiuo metu (2019 m) prezidentas yra Saulis Ninistio.
14
Flagg Finnlands er blátt og hvítt. Tjóðardjórið er bjørnin. Tjóðblóman er dalaliljan.
Suomijos vėliava yra mėlyna ir balta. Suomijos nacionalinis gyvūnas yra lokys. Nacionalinė gėlė yra pakalnutė.
16
Johan Ludvig Runeberg (1804-1877) er tjóðarskald Finnlands. Hann hevur skrivað yrkingina “Vårt land”, sum eisini er tjóðsangur Finnlands. Runebergsdagurin verður hildin 5. februar. Tá eta vit runebergskøkur.
Johanas Ludvigas Runebergas (1804–1877) yra nacionalinis Suomijos poetas. Jis parašė eilėraštį „Mūsų šalis“, kuris yra ir Suomijos himnas. Runebergo diena švenčiama vasario 5 d. Tada valgomi Runebergo pyragai.
18
Finnland verður nevnt “landið hjá teimum 1000 vøtnunum”, tí her eru næstan 200.000 vøtn. Størsta vatnið er Saimen. Hægsta punktið í Finnlandi er á Haldefjalli (1623,6 m).
Suomija vadinama „Tūkstančio ežerų kraštu“, nes čia yra beveik 200 000 ežerų. Didžiausias ežeras yra Saima/Saimen. Aukščiausias Suomijos taškas (1623,6 m) yra Halti kalne.
20
Kalevala er hetjuyrking Finnlands. Elias Lönnrot savnaði sagnir ymsastaðni úr Finnlandi og setti tær saman til eina frásøgn.
„Kalevala“ yra nacionalinis Suomijos epas. Elias Lionnrotas surinko mitus iš visos Suomijos ir sudėjo juos į vieną knygą.
22
Tove Jansson er kendur finskur rithøvundur. Hon hevur skrivað um mumitrøllini.
Tove Jansson yra gerai žinoma suomių rašytoja. Ji parašė apie trolius Mumius.
24
Ar žinote personažus iš Mumių slėnio?
Ar žinote daugiau apie Suomiją?
Finnland
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1: Posti 1987 - commons.wikimedia.org + Maxpixel.net
S4: TUBS - commons.wikimedia.org
S6: Maarit Ignatius-Kuittinen - pixabay.com + Soerfm - commons.wikimedia.org
S8: S. Nielsen
S10: John Carkeet - flickr.com
S12: Kremlin.ru
S14: Danuta Niemiec - pixabay.com + commons.wikimedial.org + NTNU - flickr.com
S16: The Society of Swedish Literature in Finland - flickr.com + Helsinki University Library - commons.wikimedia.org
S18: Maxpixel.net
S20: Akseli Gallen-Kallela (1865-1931) - Sammon puolustus 1896
S22: Per Olov Jansson + Tove Jansson - commons.wikimedia.org
S24: fi.wikipedia.org
© 2019 atlantbib.org
X