språk
5. a Vonsild Skole
Oversatt til litauisk av Dovilė RatkutėKartaflan var uppgvötuð af indjánunum í Andesfjöllum í Perú og Chile. Kartöfluplantan er um 25-100 cm há jurt, sem er ræktuð vegna rótarávaxtar sem er mjölvainnihaldsríkur.
Pirmieji bulves atrado Peru ir Čilės vietiniai, gyvenę Anduose. Bulvės augalinė dalis išauga nuo 25 iki 100 centimetrų. Šis augalas auginama dėl savo krakmolingų šakniagumbių.
Kartaflan kom til Evrópu árið 1537. Það voru spænskir hermenn sendir af Karli Spánarkeisara sem komu með hana heim ásamt stolnu inka-gulli.
Europą bulvės pasiekė 1537 metais. Jas atvežė Ispanijos karaliaus siųsti kareiviai, kurie bulves atgabeno kartu su pagrobtu auksu.
Į šiaurinę Europą bulvės išplito XVII amžiuje.
Árið 1845 sýkti mjög hættulegur sveppasjúkdómur allar kartöflur í Írlandi. Öll kartöfluuppskeran sýktist sem leiddi til hungursneyðar, þar sem u.þ.b 1 milljón manna lést.
1845 metais bulves Airijoje užpuolė pavojinga grybelinė liga, dėl kurios sunyko visų metų derlius. Kilo badas, kurio pasekmė - milijono žmonių mirtis.
2013 metais 68,1 procento visų pasaulio žmonių valgė bulves.
Kartaflan er þriðja mest ræktaða jurt heimsins á eftir hrísgrónum og hveiti. Kartöflugrasið er eitrað og þess vegna má ekki borða það.
Bulvė yra trečias pagal populiarumą pasėlis, po ryžių ir kviečių. Antžeminės augalų dalys yra nuodingos, todėl jų negalima valgyti.
Hægt er að nota kartöflur til að gera soðnar kartöflur, kartöfluflögur, franskar, brennivín og margt fleira.
Bulves paruošti galima labai įvairiai. Bulves galima virti, galima gaminti čipsus, bulvytes fri, bulvių košę, spiritą ir dar daugiau.
Kartöflur hafa mikið næringargildi og innihalda næstum öll vítamín. Þær innihalda sérstaklega mikið magn af C-vítamíni og trefjum.
Bulvės turi daug maistinės vertės ir yra pilnos vitaminų. Jos yra ypatingai geras maistinių skaidulų ir vitamino C šaltinis.
Kartöflur innihalda aðeins helminginn af kaloríunum sem eru í hrísgrjónum og pasta og þess vegna er hún ekki jafn fitandi.
Bulvės turi dvigubai mažiau kalorijų nei ryžiai ar makaronai, taigi ne tiek jau ir daug.
2010 metais danas suvalgė vidutiniškai 200 kilogramų bulvių.
Í Danmörku er bæði kartöflu safn og kartöfluráð. Í Danmörku er haldin landsmeistarakeppni í kartöluræktun.
Danijoje yra ir bulvių muziejus, ir bulvių taryba. Taip pat vyks Danijos bulvių auginimo čempionatas.
Árið 2014 varð „steikt svínakjöt með steinseljusósu“ að þjóðarrétti Danmerkur. Kartöflur eru alltaf hafðar sem meðlæti.
2014 metais nacionaliniu Danijos patiekalu įvardinta “kepta kiauliena su petražolių padažu“ su kuria visuomet patiekiamos ir bulvės.
Í Danmörku er orðatiltæki sem segir: „Þú ert heppin kartafla”. Það þýðir að þú sért mjög heppinn.
Danijoje yra posakis,teigiantis: „Tu esi laiminga bulvė“, reiškiantis, kad tau labai pasisekė.
Didžiausia pasaulyje bulvė, anot Gineso rekordų knygos, svėrė 4,98 kg.
Ar tu mėgsti bulves? Kokie bulvių patiekalai tau labiausiai patinka?
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva: S1: Christos Giakkas - pixabay.com S4: Skeeze - pixabay.com S6: Tiziano Vecelli (1490-1576) - commons.wikimedia.org S8: Hazhk - commons.wikimedia.org S10: Clemson University - commons.wikimedia.org S12: Keeper667 - pixabay.com S14: Amédée Masclef 1891 - commons.wikimedia.org S16:Hans Braxmeier - pixabay.com S18: Silvia & Frank - Pixabay.com S20: Condesign - pixabay.com S22: Taken - pixabay.com S24: Meganelford - pixabay.com S26: Nillerdk - commons.wikimedia.org S28: Åsen Teater - åsen.dk S30: Commons.wikimedia.org S32: Ilina - pixabay.com