lt
Tilbake til søk
Skift
språk
språk
ltSuomija
Finlandi
3 K Grundskolan Norsen
Oversatt til grønlandsk av Hanne Christensen
4
Suomija priklauso Šiaurės šalių regionui. Suomijos kaimynės yra Švedija, Norvegija ir Rusija. Į pietus nuo Suomijos įlankos yra Estija.
Finlandi Nunat avannarlernut ilaavoq. Finlandip killeqarfeqatigai Sverige, Norge aammalu Ruslandi. Finlandip kujataaniipportaaq Estland.
6
Suomija buvo Švedijos dalis iki 1809 m., o nuo 1809 iki 1917 m. Suomija priklausė Rusijai. Suomija tapo nepriklausoma 1917 m. gruodžio 6 d.
Finlandi Sverigemut atasimagaluarpoq ukioq 1809-tikillugu. Kiisalu ukiut 1809-miit 1917-imut Ruslandimut atasimagaluarluni. Finlandi 6.decemberi 1917 namminersulerpoq.
8
Suomijoje yra dvi nacionalinės kalbos, tai suomių ir švedų. Suomiškai kalba apytiksliai 88% gyventojų ir švediškai apie 5,5%.
Finlandimi oqaatsit marluk atorneqarput, finskisut kiisalu svenskisut. 88% miss. Finskisut oqaluttuupput, 5,5%-iilu svenskisut.
10
Suomijoje gyvena apytiksliai 5,5 milijono žmonių. Sostinė yra Helsinkis (suomių k.)/ Helsingforsas (švedų k.). Valiuta yra eurai.
Finlandimi 5,5 millionit najugaqarput. Illoqarfiit pingaarnersaat tassaavoq Helsingfors. Aningaasaraallu euro.
12
Suomija yra demokratinė respublika. Prezidentas renkamas kas 6 metus. Šiuo metu (2019 m) prezidentas yra Saulis Ninistio.
Finlandi nunaavoq demokratiskiusoq. Ukiut arfinilikkaarlugit Præsidentissamik qinersisoqartarpoq. Ullumikkut 2019-imi Sauli Niinistö præsidentiuvoq.
14
Suomijos vėliava yra mėlyna ir balta. Suomijos nacionalinis gyvūnas yra lokys. Nacionalinė gėlė yra pakalnutė.
Finlandip erfalasua tungujortuuvoq qaqortortalik. Inuiattut uumasuni ilisarnaatigaat nanoq. Inuiattullu naasoralugu liljekonval.
16
Johanas Ludvigas Runebergas (1804–1877) yra nacionalinis Suomijos poetas. Jis parašė eilėraštį „Mūsų šalis“, kuris yra ir Suomijos himnas. Runebergo diena švenčiama vasario 5 d. Tada valgomi Runebergo pyragai.
Johan Ludvig Runeberg (1804-1877) Finlandip inuiattut angutitaraat.Taallaq “nunarput” allassimavaa inuiattullu erinarsuutaalluni. Runeberg ullua nalliuttorsiutigineqartarpoq februarip 5-iani. Runebergillu kagia nerineqartarluni.
18
Suomija vadinama „Tūkstančio ežerų kraštu“, nes čia yra beveik 200 000 ežerų. Didžiausias ežeras yra Saima/Saimen. Aukščiausias Suomijos taškas (1623,6 m) yra Halti kalne.
Finlandilu taaneqartarpoq “tatsit tusindtillit nunaat” tassami 200 000 missaani taseqarami. Tatsini anginersaraat Saimen. Finlandimi portunersaq 1623,6m missaanik portussuseqarpoq. Haldefjäll-imiillunilu.
20
„Kalevala“ yra nacionalinis Suomijos epas. Elias Lionnrotas surinko mitus iš visos Suomijos ir sudėjo juos į vieną knygą.
Kalevala Finlandip taalliortorsuaraa. Elias Lönnrotip taallat Finlanimeersut ataatsimut katersornikuuai oqaluttuanngortillugillu.
22
Tove Jansson yra gerai žinoma suomių rašytoja. Ji parašė apie trolius Mumius.
Tove Jansson atuakkiortuuvoq finskeq tusaamasaq. Mumitroldit pillugit allannikuuvoq.
24
Mumidalimiittut kikkuunersut nalunngiligit?
Finlandi pillugu ilisimasaqarpit?
Suomija
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1: Posti 1987 - commons.wikimedia.org + Maxpixel.net
S4: TUBS - commons.wikimedia.org
S6: Maarit Ignatius-Kuittinen - pixabay.com + Soerfm - commons.wikimedia.org
S8: S. Nielsen
S10: John Carkeet - flickr.com
S12: Kremlin.ru
S14: Danuta Niemiec - pixabay.com + commons.wikimedial.org + NTNU - flickr.com
S16: The Society of Swedish Literature in Finland - flickr.com + Helsinki University Library - commons.wikimedia.org
S18: Maxpixel.net
S20: Akseli Gallen-Kallela (1865-1931) - Sammon puolustus 1896
S22: Per Olov Jansson + Tove Jansson - commons.wikimedia.org
S24: fi.wikipedia.org
© 2023 atlantbib.org
X